NSO liudijimuose dažnai pasitaiko pasakojimų, kad objektai staiga padidina greitį ir išnyksta danguje. Tačiau negirdėjau nei vieno pasakojimo, kuriame būtų paminėtas sprogimo garsas, kuris tikrai turėtų ateiti iki stebėtojo, jeigu tas objektas viršytų garso greitį.

Kas man galėtų paaiškinti, kaip skraidančios lėkštės išvengia šio fizikinio reiškinio?

Juk apvali lėkštė nėra ideali aerodinaminė forma.

Man šita mintis užstrigo todėl, kad dar negirdėjau, kad žemėje būtų technologijos, kurios leistų pereiti į viršgarsinį greitį be jam būdingo "sprogstamo" garso. O to paaiškinimas ar nepaaiškinimas galėtų prisidėti prie teorijos apie tai, kad tie objektai yra žemės slapta karinė technika. Jeigu mes tokio sprendimo neturim, vadinasi ir tie objektai kažin ar yra žemiški. Net jei jie ir nežemiški, aš nelabai įsivaizduoju, kaip įmanoma apeiti šį fizikos dėsnį.

Taip garso reičio barjeras tėra 330m/sek.,lėktuvo sparnas yra aptakus ašo formos ir jo pasipriešinimo koficientas yra labai mažas lyginant su rutulio arba lėkštės plotu,ir sukelia kurtinantį sprogimą,kai oras su triukšmu susiglaudžia pro jo pralėkimo. Lėkštės gal būt naudoja plazmą, nes tik jos pagalba po vandeniu gali išvystyti nso virš 400 km/val. greitį.Dar įdomiau kad atmosferoje NSO pralekia 3 ir daugiau km/sek greičiu.kodėl tada nesusidaro super galingo sprogimo, kad nuo jo ne tik išbyrėtų langai bet ir sugriutų miesto pastatai.

Galbūt naudojami kiti erdvės matmenys.

Ne mažiau svarbus dalykas pagreitis stebimų žemėje neatpažintų objektų. Jis kartais gali viršyti netgi 1000G tuo tarpu kai treniruotas karinio orlaivio pilotas neprarades sąmonės tegali išlaikyti apie 12 G ilgalaikės perkrovos ir 20 G trumpalaikės,kada gelbsti savo gyvybę iššaudamas save iš lėktuvo kabinos katapultos pagalba.Pats esu bandęs iki 10 G perkrovas kada treniravausi aukštajį pilotažą lengvais sportiniais lėktuvais Jak-52 . Turiu pasakyti kad kai dantistas traukia danti be apmarinimo jausmas yra malonesnis nei tokio perkrovimo.O kas būtų jei reikėtų iškenteti 1000G mūsų technikos lygio sąlygomis?O pas juos viduje nieko absoliučiai nejauti,netgi skrydžio malonumo.Jausmas tarsi sėdėtum ant krėslo prieš kompą.

Bet tu man taip ir nepaaiškinai, kaip netobula aerodinaminė forma geba viršyti garso greitį (sakykim nuo kabėjimo vietoje staigiai "nušaudama" tolyn), ir nesukelia greičio garso barjero perėjimui būdingo sprogimo garso?

Jokia literatūra to neaprašo. Būtų įdomu išgirsti tavęs bent pamąstymus, kaip iš aviacijos inžinieriaus. Pasidalink su mumis savo mintimis iš fizikos pusės.