Žmogus į realybę įpratęs žiūrėti iš vidaus, todėl mato tik tai, kas aplink jį, bet nemato bendro vaizdo. Norint pamatyti bendrą vaizdą ir kontekstą iš išorinės perspektyvos, reikia mintyse išeiti iš savęs, padaryti šuolį ir atsistoti į kito žmogaus vietą. Ta kito žmogaus vieta yra išorinis stebėtojas. Tokia būsena vadinama susidvejinimu, kai viena vertus fantomas lieka savo senoje vietoje, bet tikras suvokimas atsiduria šalia fantomo ir gali jį įvertinti naujomis akimis. Tai labai naudinga praktika, stebėti save ne tik iš vidaus, bet ir analizuoti iš išorės, iš kitų žmonių perspektyvos.

Tą patį galima daryti ne tik su savimi, bet ir su visa civilizacija, kurią įvertinę iš tam tikros perspektyvos galime vadinti paviršiaus civilizacija. Kodėl tai paviršiaus civilizacija aišku: į ją žiūrima iš kosminės perspektyvos, tarsi gyventum ne joje, bet anapus jos, t. y., kosmose. Taip pat, tai paviršiaus civilizacija todėl, kad kosmosas jai yra dar gana tolima ateitis, ir visa pagrindinė veikla ir gyvenimas vyksta ant žemės paviršiaus. Į paviršiaus civilizaciją iš kosminės civilizacijos perspektyvos naudinga pažiūrėti dėl tų pačių priežasčių, kodėl taip naudinga patyrinėti save, savo elgesį.

Iš to seka kita labai svarbi sąvoka, kad yra tam tikra žmonijos dalis, kuri ištrūkusi iš paviršiaus civilizacijos aplinkos ir susikūrusi savo pasaulį, kuris technologiškai daug toliau pažengęs, nei leidžiama minėtai paviršiaus civilizacijai. Ta išorinė perspektyva sukurta grupuotės, kuri vadinama atitrūkusios civilizacijos pavadinimu. Kad jie privalo būti „atitrūkę“, t. y., daug toliau pažengę – akivaizdu, nes jiems reikia gyventi anapus komfortabilios žemės, o tą komfortabilumą užtikrinti tegali technologijos. Atitrūkusios civilizacijos pagrindas – protas, mokslas ir technologijos. Jos atstovai turi išplėstą protą, pažangesnį mokslą ir labai išvystytas aukšto lygio technologijas.

Būdami pranašesni, ir valdydami kontekstą už įveikiamo horizonto, jie yra paviršiaus civilizacijos šeimininkai. Paviršiaus civilizacija padalinta į valdomus rezervatus, kur iliuzijų inkubatoriuose auginami ir eksploatuojami paviršiaus žmonės, nežinantys, kas yra jų šeimininkas ir kad į šį pasaulį ir gyvenimą įmanoma žiūrėti iš visai kitos perspektyvos. Paviršiaus civilizacija patalpinta į matricą, kurioje viskas yra žemesnio lygio negu galėtų būti. Mokslas ir technologijos – akivaizdžiausi pavyzdžiai. Taip pat nežinoma daug kitos svarbios informacijos. Pavyzdžiui, alternatyvi saulės sistemos ir vietinio žvaigždžių spiečiaus istorija; kontaktai su nežemiškos kilmės civilizacijomis, kurie daromi su atitrūkusia civilizacija, o nuo paviršiaus civilizacijos – slepiami.

Taip gaunamas gana tikras vaizdas, kaip valdoma planeta. Yra paviršiaus civilizacija su savo pasauliu ir pastangomis išsiveržti anapus; tada šią civilizaciją gaubiantis izoliacinis burbulas, kuris filtruoja visą informaciją, riboja galimybes, kontroliuoja; ir atitrūkusi civilizacija, kurios pagrindinė veiklos arena yra saulės sistema. Pastarųjų pagrindinės bazės yra už žemės ribų: kitose planetose, planetų palydovuose ir kosminėje erdvėje. Kiek jie pažengę ir kokios jų tikros galimybės – paviršiaus civilizacijai nerodoma. Be abejo, tarp šių civilizacijų vyksta sąveika: atitrūkusios civilizacijos atstovai vaikšto ir gyvena tarp mūsų, ant žemės paviršiaus, o taip pat į šį aukštesnį pasaulį paimami žmonės nuo žemės paviršiaus.

Kadangi yra žmonių apykaita, tai yra ir informacijos apykaita, kurios metu „žemesnis“ pasaulis sužino kai ką iš aukštesnio pasaulio. Tai vyksta per insaiderių ir paslapčių viešintojų informacijos platinimą; per pastebėtą keistą, keistų aparatų, kurie vadinami NSO veiklą. Vyksta tiesioginis kišimasis per politinę valdžią į visas gyvenimo sritis. Šio kišimosi pagrindinis tikslas – riboti paviršiaus civilizacijos vystymąsi ir išsaugoti savo technologinį pranašumą ir dominavimą. Prieiga prie saulės sistemos ir atviros kosminės erdvės yra resursas, ir ši atitrūkusi civilizacija su pasauliu juo nenori dalintis.

Bet kokie bandymai šį apsauginį ir ribojantį burbulą nuimti, kurie propaguojami judėjimo vadinamo „Atskleidimas“ (Disclosure), sabotuojami, pats judėjimas išjuokiamas kaip nerimtas, fantastinis. Tačiau jis yra tikros informacijos apykaitos rezultatas, dėka kurio ant paviršiaus gyvenantys žmonės žino tikrą padėti planetoje. Tačiau aukštesnio „aukšto“ veikla žinoma tik legendų pavidalų, nes aukštai vienas nuo kito izoliuoti ir informacija pereina tik kaip gandų lygio pasakojimai. Ji gali būti ir netikra, dezinformacinė, bet ji liudija bent tą faktą, kad aukštesni aukštai nėra išsigalvojimas, jie iš tikro egzistuoja.

Paviršiaus žmonija suorganizuota hierarchiškai, į piramides. Aukščiausiame lygyje, žaidžia gal 3 – 4 piramidės su savo valdovais, kurie tiesiogiai kontaktuoja su organizacijomis, kurios yra anapus planetą gaubiančio burbulo. Žemesni piramidės lygiai tiesiog verčiami aptarnauti aukštesnius lygius. Tačiau piramidės viršuje yra ne tik tiesioginė politinė administracija, bet yra šalia viešo pasaulio organizacijos susikūrusios okultinės grupės, kurios turi savo pasaulį ir tiesiogiai paklūsta anapus burbulo esantiems valdovams, kurie net gali būti nežemiškos kilmės. Šios okultinės grupės tiesiogiai kišasi į eilinių žmonių gyvenimus ir yra įvairių keistų įvykių ir nelaimių priežastis. Pavyzdžiui, be žinios dingsta žmogus. Viena iš galimybių, kad jis buvo pagrobtas šio aukštesnio pasaulio, tenkinti kokioms nors jų reikmėms. Likimas dažnai būna liūdnas, nes paviršiaus populiacija laikoma žemesnio lygio žmonėmis, kurie tinka tik išnaudojimui.

Remiantis įvairiais pranešimais internetinėje erdvėje, minėtos okultinės grupės praktikuoja, satanizmą, žmonių ritualinį aukojimą ir pedofiliją. Iš to galima daryti išvadą, kad aukštesnėje civilizacijoje, kosminėje yra moralinė poliarizacija paviršiaus civilizacijos atžvilgiu: vieni jai linki blogo, kiti galbūt gero. Tai rodo tam tikrą susiskaldymą ir diferenciaciją. Jeigu yra kontaktų su dar tolesne išore, ir ta išorė yra įvairi, tai visai natūralu, kad savo atstovus atitrūkusioje civilizacijoje turi ir teigiamos ir negatyvios jėgos. Tarp jų logiškai turėtų vykti trintis ir konkurencija. Ši neišvengiamai turi atsispindėti ir paviršiaus civilizacijos frakcijose.

Okultinės grupės gali turėti ne tik egzopolitinių ryšių, bet ir tarpdimensinių ir savo idėjas susijusias su nusikaltimais prieš žmoniją gali turėti iš čia. Pavyzdžiui, apie tokią sistemą rašo D. Icke‘as, kuris paviršiaus civilizaciją gaubiančios blokados burbulo prižiūrėtojus vadina archontais, o šie jo teigimu paklūsta savo dievui, vadinam demiurgu, sukūrusiu visą šią iliuzinę realybę. Pasak jo, šiame iš gnosticizmo kilusiame pasakojime ir reikia ieškoti okultinių grupių satanizmo ir kitų nusikaltimų šaknų. Tačiau manau, kad pagrindinis atitrūkusios civilizacijos aspektas visgi yra ne okultinis, bet egzopolitinis, pagrįstas kontaktais su nežemiškomis civilizacijomis, kurios šias organizacijas laiko savo pavaldiniais ir apdovanojo jas pažangiomis technologijomis. Taip pat rūpinasi, kad ši reikalų padėtis neišaiškėtų paviršiaus populiacijai, ir kad neįvyktų pilnas „Atskleidimas“.

Manau, mums, paviršiaus populiacijos atstovams, svarbiausias klausimas kaip mus sugeba šitaip efektyviai kontroliuoti? Atsakymas yra daugiau negu akivaizdus ir daug kartų paliudytas: pagrindinė technologinės kontrolės priemonė yra psichotroninė technika. Su ja galima vykdyti tiek masinę kontrolę, tiek prisijungti kiekvieną atskirą žmogų ir laikyti jį online režimu, pastoviai vagiant mąstymo turinį, įtakojant elgesį ir ribojant išsilaisvinimo iš priespaudos galimybes. Jeigu žmogus šalinamas, tai daroma būtent tokiomis priemonėmis, kad niekam nekiltų įtarimų prisidengiant natūraliomis priežastimis: ligomis, nelaimėmis, kriminaliniais įvykiais ir pan.

Dažnai būna, kad koks nors žmogus prižiūrimas, nuolat kontroliuojamas ir jam pastoviai šypsosi sėkmė ar persekioja vienos nesėkmės. Jis gali nesuprasti kodėl taip yra, galvoja kad gimęs po laiminga arba nelaiminga žvaigžde, kai iš tikro tai yra kišimasis iš kito, tikro pasaulio, kuris turi sukūręs paviršiaus civilizacijos valdymo mechanizmą ir juo naudojasi iškeliant arba sutrypiant kokį nors išsirinktą žmogų, kuriam bando įteikti, kad jis už viską atsakingas tik pats, kai iš tikro tėra valdoma marionetė.

Kaip priedanga naudojamos religijos, ezoterika, alternatyvus mokslas, pseudoteorijos. Pavyzdžiui, koks nors tikintysis kas dieną meldžiasi ir vieną dieną jo maldos išsipildo. Jam pradeda atrodyti, kad Dievas išgirdo ir atsiliepė į jo maldas ir tampa dar aršesniu tikinčiuoju. Iš tikro maldas, t. y., mintis išgirsta psichotroninės technikos operatoriai ir jie, naudodami valstybės agentūrą, gali suorganizuoti bet kokios minčių sinchronizacijos spektaklį. Tie kas energingai tiki, gali manyti, kad jie absoliučiai teisūs. Iš dalies jie iš tikro teisūs, nes tai vyksta ir suveikia, tačiau klaidingai supranta suveikimo priežastis. Jūsų minčių klausosi su įrašymo technika!

Šitaip į paviršiaus civilizaciją pažiūrėjus iš išorinės perspektyvos, iš šalies – susidaro liūdnas vaizdas. Pirmiausiai dėl to, kad tampa akivaizdus manipuliacijų, melo, statymo į siaurus rėmus mastas. Matosi kaip švaistoma potencialas, kaip aukojami žmonių likimai – ir pirmiausia visos žmonijos likimas. Tas vaizdas, kuris brukamas per švietimą ir masinio poveikio priemones – netikras, patalpinantis žmogaus sąmonę į iliuzijų pasaulį, kuris yra pamatas ant kurio pastatyta vergovė. Atsakymas į klausimą, ko turėtume siekti yra duotas – turime siekti pilno „Atskleidimo“. Kalėjimas ir karantino zona turi būti pašalinti.

Giluminė valstybė (1)

Gyvename pasaulyje, kurį suprasti ne taip paprasta, nes tai, kas pateikiama fasadinėje jo dalyje ne visada atitinka tikrovę. Norint pažvelgti giliau, reikia sugriauti šias ekranines iliuzijas, kurios yra pagrindinė kliūtis pamatyti tiesą. Šis uždavinys labai sunkus, nes tikras pasaulio vaizdas griežtai saugomas ir žmonėms trukdoma jį pamatyti, o jeigu kam nors pavyksta – sulaukia agresyvaus puolimo, kad su savimi nusivestų kuo mažiau žmonių. Tvyrantis melas daro daug žalos, nes neinformuoti žmonės menkai gaudosi planetos įvykiuose, klaidžioja pusę arba visą savo gyvenimą ir jais labai lengva manipuliuoti, nukreipiant mąstymą ir emocijas norima kryptimi. Žmogui atrodo, kad viskas taip ir turi būti, nes nėra jokių alternatyvų.

Šiuo įrašu noriu pakloti pamatą geresniam savo gyvenimo supratimui, kad matytųsi visi realūs keliai ir klystkeliai, kad žmogus suprastų, kaip juo pasinaudoja didelės organizacijos ir sistemos. Žmogus viliojamas gražiais pažadais, mato ekranuose reklamas, kuriose vaizduojamas ten, anapus esantis rojaus pasaulis, į kurį norint patekti reikia daug dirbti, atsidavus tarnauti sistemai. Tačiau į tą pažadėtąją žemę patenka vienetai, visi kiti žiurkių lenktynių dalyviai išsunkiami ir lieka už borto. Žmogus turi dvi galimybes: visą gyvenimą bėgti paskui saldainį arba kurti savo pasaulį savarankiškai, nelaukiant niekieno dovanų, ir nesiekiant patekti į jokius svetimus pasaulius. Žaisdamas pagal svetimas taisykles visada pralaimi.

Šiam tikslui naudoju paprastą modelį, kuris panašus į gėlės žiedą – centre yra žmogus, individas, kuris iš kraštų gaubiamas organizacijų žiedlapių ratu. Centre galima statyti vieną žmogų, jeigu mąstoma iš individualios perspektyvos arba visą visuomenę, jeigu sistema modeliuojama bendrai. Pagrindinė tiesa ta, kad centre esantis pasaulis iš juosiančių žiedlapių pasaulio labai atidžiai stebimas, nes šioje vietoje yra sukauptas pagrindinis resursas, iš kurio gyvena visos organizacijos. Kiekvienas organizacijų segmentas turi savo planą, kaip pasinaudoti centre stovinčiu individu, net turi paruošęs jam visą gyvenimo planą ir žiūri, kad nė vienas žmogus nuo jo nenukryptų, nes tada organizacija patiria nuostolių.

Žiedlapiai yra išsidėstę sluoksniais pradedant nuo vidinio, einant per vidurinį, ir baigiant periferiniu. Vidinis yra vietinė valdžia, kuri arčiausiai žmogaus ir užsiima jo tiesiogine kontrole. Vidurinis yra globalinė valdžia, kuri užsiima visos planetos valdymu. Ir periferinis išeina už šios planetos ribų ir susijęs su nežemiškomis civilizacijomis. Visos žemesnės valdžios tarnauja aukščiausiai valdžiai, kuri yra, taip daug kas spėja, ne šios planetos. Vaizduojama, kad tai neįrodyta, tačiau koks yra šio slėpimo mechanizmas paaiškinsiu toliau.

Išskiriu 5 centrą juosiančius žiedlapius:

• bažnyčia, religijos,
• politinė sistema,
• vašėjų (tarnautojų) sistema,
• tyrinėtojų (mokslininkų) sistema,
• ir verslai.

Šie 5 segmentai juosia centrinę dalį, kurioje yra jų stebimas ir kontroliuojamas individas, kurie planuoja savo kabinetuose kaip geriausiai tą individą išnaudoti savo labui. Kiekvienas segmentas individo gyvenime prasideda per įvairias visuomenines organizacijas, kurios tarnauja stambiems dariniams, atlikdamos visuomenėje propagandinį, tiriamąjį darbą. Geresnį išsilavinimą ir daugiau iniciatyvos turintys žmonės jungiasi į tokias organizacijas ir vykdo visuomenėje savo veiklą. Aišku, realiai, dažniausiai jos būna stambių grupuočių agentai visuomenėję, iš kurių gauna finansavimą ir visas veiklai vystyti reikalingas priemones. Toliau eina vietinis sluoksnis, kuris individui yra artimiausia valdžia, tokia kaip vietinė parapija, savivaldybė, vietiniai mokslo centrai, institucijos ir verslo grupuotės. Tada eina visa valstybės struktūra, sąjungų sistema ir galiausiai planetą valdo atitrūkusi civilizacija, kuri kontroliuoja visus šiuos individą valgančius blokus. Bet apie tai toliau.



Visi žmonės suvaryti į centre esantį gardą, kiekvienas yra suskaičiuotas, ir tiksliai numatyta, kiek kiekvienas žmogus organizacijai duos naudos, koks jo potencialas. Kad galėtum tai nustatyti, kiekvieną žmogų reikia gerai ištyrinėti ir pirmiausiai tai padaroma mokykloje – individas kaip resursas būna įvertinamas ir šiuos vertinimus gauna visos organizacijos, kurios renkasi sau tinkamus žmones karjerai. Išsirinkimo atveju, žmogus visą gyvenimą turi protekciją, visur laimi ir nugali, nes jo gyvenimo plane numatyta sėkminga karjera. Šitaip skaičiuoja bažnyčia, stambios įmonės, tarnautojai, mokslo organizacijos, net politinės partijos, kurios visada jaunimo tarpe ieško perspektyvių kandidatų. Visa ši informacija sukaupta valstybės duomenų bazėse ir bendru susitarimu prieinama visoms stambioms organizacijoms. Prie šio principo dar reikia pridėti, kad labai svarbus atrankos kriterijus būna aukšto rango giminių protekcijos, nes visi stambūs junginiai yra gimininių klanų „verslai“. Tai aiškiai matosi politikoje, kur postai partijose paveldimi, versle, kur turtas paveldimas, vašėjų klasėje, kur statusas pereina iš tėvų, vaikams ir anūkams. Todėl norint iš pačios apačios padaryti sėkmingą aukšto rango karjerą, reikia turėti unikalių savybių.

Dabar pereikime prie man artimesnių temų, tokių kaip konspirologija, ezoterika. Kaip šie judėjimai funkcionuoja nubraižytoje schemoje? Visos stambios organizacijos, kurios sudaro žiedo žiedlapius, centre esančiam individui yra nepasiekiamos, uždaros zonos. Kuo giliau į periferiją, tuo pasaulis mažiau apibrėžtas. Tačiau jis būna labai svarbus, nes daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Žmogus nori žinoti kas ten vyksta, kas planuojama, kokios vykdomos operacijos ir projektai. Visuomenėje daug žmonių, kurie susiduria su šių organizacijų veikla, vienaip ar kitaip tapę projektų dalyviais. Jie pradeda savo turimą informaciją skleisti visuomenėje, ieško kontaktų organizacijų viduje, insaiderių, kurie perduoda svarbių duomenų. Šitaip gimsta pasakojimai, kuriuos tos organizacijos pakrikštijusios sąmokslo teorijų vardu. Kiekviena organizacija, ar tai būtų politinė partija, vašėjų grupuotė, bažnyčia, turi daug nešvarių paslapčių ir viduje būna daug nepatenkintų žemo rango tarnautojų, kurie pasiruošę tas paslaptis atskleisti. Taip jie aprūpina ezoterikus-konspirologus informacija, kuri viešinama per ezoterikų organizacijas. Toks, pavyzdžiui, yra D. Icke, D. Wilcock, B. Fulford ir pan. Tačiau akivaizdu, kad tokią informaciją gauti labai sunku ir didelė tikimybė, kad organizacijos paskleis dezinformaciją, todėl neretai ezoterikai patys kuria informaciją ir darydami verslą ją platina, paprasčiausiai kuria sensacijas, kurių žmonės trokšta ir už tas sukurtas sensacijas ima pinigus. Yra ir patikimų leakerių, tokių kaip Ch. Manning, E. Snowden, J. Assange, kurie viešina ne istorijas, bet tikrus pavogtus dokumentus.

Mums, gyvenantiems schemos centrinėje dalyje, pati toliausia paslaptis yra vadinamoji atitrūkusi civilizacija, kuri valdo mūsų gyvenimus ir kontaktuoja su nežemiškomis rūšimis, keičiasi su jomis fantastinėmis technologijomis. Ši atitrūkusi civilizacija sudaryta iš tokių pačių 5 segmentų, tik tie segmentai yra aukščiausio lygmens, planetoje už save neturintys jokios aukštesnės valdžios. Visos žemesnės valdžios paklūsta šiai aukščiausiai valdžiai. Esant šioje vietoje galima matyti tokį pasaulį koks jis iš tikro yra, tačiau esant centre, ir žinant tik savo vietinį pasaulį, ši civilizacija sąmonėje egzistuoja tik legendų pavidalų – apie dievus, ateivius, demonus, angelus ir t.t. Ezoterikai kontaktuotojai dažniausiai kontaktuoja su šia atitrūkusia civilizacija. Paprastam žmogui apie šį pasaulį žinoti uždrausta, kad nebūtų tokio stipraus pasipriešinimo ir kad žinojimas netrukdytų operacijoms. Tačiau daug kas pusiau kūrybiniu, ezoteriniu principu atskleidžiama. Taip iš dalies yra ir todėl, kad šiame pasaulyje taip pat yra religijos segmentas, nors ir yra išvystytos aukštos technologijos ir turimas gilus supratimas apie tikrovę. Tačiau tos religijos yra žmogaus religijos.

Didelė dalis ezoterikų tvirtina, kad šiame pasaulyje išimtinai dominuoja satanizmas ir velnio garbinimas. Tačiau žmonės šiame pasaulyje yra laisvi ir priversti juos ką nors garbinti prievartą ar net turėti kokią nors vieną demonocentrinę sistemą – neįmanoma. Todėl jeigu vidurinėje žiedlapių dalyje ar net aukščiausioje dalis religijų yra satanistinės, kita dalis yra įvairios kitokios sistemos, kurios tiesiogiai su blogiu nėra susijusios. Čia vyrauja New Age stiliaus įvairovė, o satanizmas tėra išimtis. Bet dominuojantis segmentas yra vadinamosios žmogaus religijos, kurios susijusios su sistemomis, skatinančiomis žmogaus augimą į aukštesnį lygmenį. Tai susiję tiek su asmeniniu augimu, tiek su žmogaus kaip rūšies augimu į aukštesnę evoliucijos pakopą. Tai labai svarbu visai žmonijai, bet apie tai papasakosiu kitame rašinėlyje, kuriame bus pratesimas į nežemišką istorijos dalį. Šiose žmogaus religijose siekiama ugdyti talentus ir genijus, kad jie atskleistų visą savo potencialą ir savo potencialą perduotų ateinančioms kartoms. Šios religijos turi sąsajų su Nietzsches antžmogio teorija.

Aišku, tai duota tik žmonėms, gyvenantiems atitrūkusioje civilizacijoje, kur buvo atrinkti ir selekcijos bei genų inžinerijos dėka išvesti „aukštesnieji“ žmonės. Centre ir vietinėse valdžiose gyvena apriboti žmonės, kurių gabumai ir valia slopinami ir kurie išnaudojami tik kaip žaliava. Šie žmonės nėra laisvi ir jų paskirtis tarnauti atitrūkusios civilizacijos giminėms. Šis pasaulis nuo žmonių akių griežtai saugomas ir yra ištisas apsauginis sluoksnis, kurį reikėtų praeiti, kad galėtum kontaktuoti su šiuo pasauliu. Tačiau kiekvienas žmogus atidžiai stebimas ir tokiems kontaktams visada užkertamas kelias. Planetoje yra du porūšiai: aukštesnieji žmonės ir žemesnieji žmonės, kurių paskirtis tarnauti aukštesniesiems. Taip sutvarkytas šis pasaulis. Yra didelis klausimas kaip sukuriamas tarp porūšių skirtumas, ar jis nėra dirbtinis, technologinis. Tačiau faktas tas, kad palyginus su šiuo pasauliu, kuriame mes gyvename, aukštesnieji žmonės yra antžmogiai. Prisimenant mano ezoterinę rangų lentelę, šis pasaulis yra pirmo rango, o centre esantis pasaulis – devinto.

Yra jėgos, kurios siekia santvarkos (kuri daug kuo panaši į vergovinę) pakeitimo. Šis judėjimas vadinamas Atskleidimo judėjimu. Šie žmonės nori, kad į tikrą pasaulį, atitrūkusią civilizaciją, būtų priimti visi, panaikinant dirbtinai sukurtus apribojimus, leidžiant visiems žmonės vystytis natūraliu savo vystymusi. Tačiau stiprus ir pasipriešinimas, nes dalintis gėriu neleidžia per didelis egoizmas. Šiame kontekste tai ką darau aš taip pat yra Atskleidimo propagavimas, kuris turėtų suteikti galimybes tobulėti kiekvienam žmogui.

Demokratija yra tobuliausia vergijos forma priverčianti vergus dirbti maksimaliu našumu be jokios galimybės pasipriešinti esamai sistemai...Išnaudotas maksimaliai vergas,kai jis nusensta ir tampa neberentabiliu,- paprasčiausiai nustumiamas į gyvenimo pakraštį,paskiriant jam apgailėtiną išmaldą vadinama pensija.

Giluminė valstybė (2)

Pirmoje dalyje apie giluminę valstybę paaiškinau kaip suorganizuota žmonija į gelmę einant iki planetą valdančios atitrūkusios civilizacijos. Šios sistemos esmė pavaizduota kaip centre esantis gardas, kuriame surinkti resursu laikomi žmonės, ir aplink šį gardą išdėstytos įvairios organizacijos, kurios išnaudoja visuomenę savo naudai. Kiekvienas žmogus suskaičiuotas, įvertintas ir kiekvienam paruoštas gyvenimo planas visuose penkiuose parodytuose segmentuose. Yra dalis žmonių, kurie integruojami į organizacijų struktūrą ir dirba tarnautojų darbą, kiti yra apačioje ir išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Nė viena organizacija niekada nedirba žmonių labui, nes joms rūpi tik savo sistemos stiprinimas. Jeigu propagandiniuose ekranuose ir rodoma kitaip, tai yra apgavystė ir melas.

Žadėjau šiame įraše parodyti išplėstą vaizdą, kuris išeina už šios planetos ribų. Tai ir pabandysiu padaryti, tačiau iš karto perspėju, kad jokios konkrečios insaiderinės informacijos neturiu ir tai tik mano protu sukurtas modelis. Šį modelį būtų galima apvilkti į gražią istoriją, būtų galima pavaizduoti kaip tikrus faktus, patirtus asmeniškai. Tačiau to nedarau, nors ezoterikos pasaulyje tai įprasta. Yra žmonių kurie galbūt iš tikro prieina prie informacijos, kuri siekia atitrūkusią civilizaciją ir šios tikrovės anapus planetinę dimensiją, tačiau yra daug tokių, kurie meluoja, konferencijose pasakodami sukurtą fantastinį romaną. Nesiekiu bet kokia kaina pritraukti dėmesio ir pasipelnyti, man daug svarbiau, kad žmonės pradėtų mąstyti. Imant tokį Atkleidimo Amerikoje judėjimo dalyvį kaip D. Wilcock, jo alternatyvi saulės sistemos istorija daug kur atrodo kaip išgalvotas kūrinys, nors bando naudoti NASA darytas saulės sistemos planetų ir mėnulių nuotraukas ir tvirtina, kad remiasi operacijose dalyvavusių insaiderių parodymais. Bet nėra įrodymų, kad jo insaideriai nekuria, nors tai ir nepaneigia to, ką jie tvirtina.

Mąstydamas kaip galėtų veikti nežemiška civilizacija, į kurios sudėti apribotu ir išnaudojamu režimu įeina ir žemė, pavadinau ją „vietine imperija“. Šios imperijos centre yra išnaudojamų planetų gardas, kurį supa kosminės struktūros, užsiimančios jo priežiūra ir eksploatacija. Šitaip arčiausiai mūsų yra prižiūrėtojų ateivių rūšys, kurios tiesiogiai kontaktuoja su garde esančių planetų atitrūkusiomis civilizacijomis, administruojančiomis resursą. Aukščiau jų turėtų būti elitinės rūšys, kurios yra savotiška Vietinės imperijos aristokratija. Tačiau šios imperijos aukščiausias laiptelis būtų pagrindinė rasė, kurie yra imperijos valdovai. Šią sistemą paveiksliuku būtų galima pavaizduoti taip:



Kadangi su šia sistema tiesiogiai kontaktų neturėjau, ir žemės planetoje esu tik išnaudojamo vergo statuso, neturinčio jokių teisių į išskirtinę informaciją apie tai, kaip valdoma planeta anapus jos ribų, tai ateivių rūšių konkrečiai neminėsiu, nors kiti tai daro, ir yra prikurta ar išaiškinta daug variantų. Tai ir pilkieji, reptiloidai, mantidai, insektoidai, įvairūs humanoidai iš įvairių planetų – variantų yra begalė. Mano tikslas nėra toks, kurti gražią istoriją ar vaikytis sensacijų, mano tikslas sukurti darbinį modelį ir ieškoti jam pagrindimo bei įrodymų. Taip pat aktualūs klausimai, kaip tie ateiviai nusiteikę žmonių atžvilgiu? Ar jie blogio jėgos? Mums sukurtas gyvenimas tikrai nėra rojus, tačiau akivaizdu, kad jis galėtų būti ir daug blogesnis, bet toks nėra. Vadinasi galime daryti išvadą apie tam tikrą kompromisinį variantą. Valdžios sukurta sistema yra apsišvietusi vergovė, kurioje vergas yra sąlyginai humaniškai prižiūrimas, nekalbant apie išimtinius atvejus, kai nusprendžiama žmogų panaudoti kokiam nors projektui. Tokių, kuriems nepasiseka procentas nėra labai didelis, jų yra ne daugiau 5 proc.

Pabandžiau pamodeliuoti Vietinės imperijos parametrus, kaip ji galėtų atrodyti pažvelgus į ją iš kosminės perspektyvos. Tarkime kad į ją įeina 100 resursų planetų, kuriose egzistuoja žemo išsivystymo vienos planetos civilizacijos. Tai reiškia, kad šioms planetoms vietinėje galaktikoje reikia 100 žvaigždžių. Yra apie 10 prižiūrėtojų rūšių ir kiekviena rūšis valdo po 20 planetų. Vadinasi turi būti apie 200 prižiūrėtojų žvaigždžių. Gali būti apie 5 elitines rūšis, kurių kiekviena turi 100 planetų. Kitaip sakant, jos valdo 500 žvaigždžių. Ir pabaigoje lieka pagrindinė rūšis, kuriai turėtų priklausyti apie 1000 planetų ir 1000 žvaigždžių. Kalbėdamas apie planetas, turiu omenyje apgyvendintas gyvybei tinkamas planetas, netinkamų gyvybei planetų ir jų žvaigždžių gali būti daug daugiau. Taip gauname kad Vietinei imperijai mano modelyje turėtų priklausyti 1800 gyvybei tinkančių planetų. Remiantis šiais parametrais, galime apskaičiuoti, koks bus imperijos skersmuo galaktikoje suspaudus žvaigždes į gana kompaktišką spiečių, su atstumais nuo 10 iki 100 šviesmečių tarp jų. Ištraukiame iš 1800 kubinę šaknį ir gauname vienos kraštinės ilgį 12 žvaigždžių su 10-100 šviesmečių tarpais tarp jų. Gauname skersmenį nuo 120 iki 1200 šviesmečių.

Akivaizdu, kad tokiai civilizacijai aktualiausias klausimas būtų kosminis transportas galintis skraidyti tokiais atstumais per trumpą laiką. Šviesos greičio neužtenka, kosminis laivas turi turėti galimybę į viršyti kelis kartus. Viršijus šviesos greitį 10 kartų, 1200 šviesmečių atstumas būtų įveiktas per 120 metų. Jeigu atstumas tarp žvaigždžių 10 šviesmečių, jį įveikti galima per 1 metus, 100 šviesmečių – per 10 metų. Tai rodo, kad pagrindinė rasė turi būti gerai pažinusi tikrovės sandarą, turi turėti mus gerokai lenkiančias technologijas. Jeigu kriterijumi laikysime holoplastinę tikrovės sandarą, kuri yra 100 proc. pažinimo, pagrindinė rasė turėtų žinias 30 procentų, elitinės rasės – 20 procentų, prižiūrėtojų rasės – 10 procentų, o žaliavinės planetos, tarp jų ir žemė – 5 procentus holoplastinės tiesos.

Su tam tikru Vietinės imperijos lygiu galimai kontaktuoja tik planetos elitas, vadinamas atitrūkusia civilizacija, kuri palaiko ryšius su prižiūrėtojų rūšimis, perduodančiomis instrukcijas. Visos sistemos galimai nežino net jie, nes ji prieinama tik elitinėms rūšims. Šioje sistemoje yra tam tikra santvarka, kuri nesiekia žmonių išnaikinimo, tik siekia juos laikyti savo valdžioje apribotus ir išnaudoti, tačiau vėlgi išnaudojami ne visi: planetos elitas, atitrūkusios civilizacijos giminės, kurios valdo žmoniją – nėra išnaudojamos. Jiems galbūt net yra galimybė padaryti karjerą su visa žmonija, bet tai – ilgalaikis projektas, kurio tikslas – išveisti pažangesnį žmogaus variantą. Todėl atitrūkusioje civilizacijoje labai svarbūs genetiniai eksperimentai, hibridizacija, klonavimas ir pan. Visa žmonija tam yra genetinė žaliava. Šis „augimas“ per gentinius eksperimentus galimas kelių šimtų metų bėgyje.

Dabar šio įrašo svarbiausia informacija liečianti atitrūkusią civilizaciją. Apie tai, kaip jie apsirūpina tarnais, vergais, bandomaisiais triušiais, zombiais pramogoms ir pan. Tai planetoje vykdoma naudojant genetines žmonių fermas, kuriose iš žmonijoje surinktos genetinės medžiagos, dirbtinio apvaisinimo būdu auginami žmonės-daržovės, kurie neturi tėvų, šeimos ir naudojami kaip žmogiška žaliava. Čia dalyvauja projektai susiję su spermos bankais, kiaušinėlių bankais, kurie iš žmonių surenka genetinę medžiagą, iš kurių atitrūkusioje civilizacijoje auginami vergai. Dėl šios priežasties sumažėja žmonių grobimo poreikis, o jeigu jie grobiami, tai žemesnio lygmens pasaulyje, nes atitrūkusi civilizacija vergus užsiaugina fermose. Kiekviena moteris turi apie 300 000 kiaušialąsčių, vadinasi yra tiek potencialių embrionų. Vyras akto metu išskiria apie 200 mln. spermatozoidų – užtenka visai kariuomenei. Tai reiškia, kad žmonija turi labai daug perteklinės genetinės medžiagos, kurios kaina – trilijonai. Tampant spermos ar kiaušinėlių bankų laisvanorišku donoru, reikia labai gerai pagalvoti kuo gali būti paversti tavo vaikai, nešiojantys tavo genetinę medžiagą. Ne visi variantai labai blogi, ypač kai donorais paverčiami talentingi arba genialūs žmonės, jie naudojami aukštesniojo žmogaus veisimo programose, ugdo savo gabumus ir talentus, dirba mokslinį darbą ir pan. Dabar tarkime 1 žmogaus užauginimas kainuotų 10 000 eur., tokiu atveju norint nusipirkti 1000 darbininkų, reikėtų 10 mln. eurų.

Tai reiškia taip pat, kad kiekvienas iš mūsų galime turėt giminių atitrūkusioje civilizacijose, to nežinant nei jiems, nei mums. Tai ypač liečia aukštesnį socialinį statusą turinčius žmones. Darbininkų genetinė medžiaga panaudojama auginant vergus, kariuomenių zombius, tarnus ir pan. Gardo rėmuose visa tai žinoti yra uždrausta, tačiau informacija prasisunkia ir čia. Taip pat netrūksta agentų, kurių darbas prieš tokią informaciją kovoti, užsiimant demaskacijomis ir išjuokimu. Tačiau norint juos neutralizuoti užtenka pamąstyti savo galva. Visas gylis, kurį įmanoma pasiekti, eina nuo gardo centro žemės struktūroje, iki pagrindinės rūšies, valdančios Vietinę imperiją. Toks lygis niekam neprieinamas net atitrūkusioje žemės civilizacijoje. Nekalbant jau apie žemesnius sluoksnius. Garde gyvenančiam gali būti nežinomi net vietinės savivaldybės slapti projektai, nekalbant jau apie kosminę civilizaciją. Ir einant gilyn prie tiesos, reikia pereiti daug beveik neįveikiamų užtvarų.

Na, drąsiai tu čia samprotauji, savose taisyklėse ir savoje terminologijoje, bet dėl tam tikrų dalykų vis dėl to - sutinku. Šiuolaikinė visuomenė ypač nieko nežino. Jie net nebando gilintis į kažką, kas nėra pateikiama delfyje ar FB. Įlindę į savo mobiliakus, išsilavininimo - 0, šiuolaikiniai jauni vyrai nebeturi jokių sugebėjimų, žinių ar bent jau elementaraus hobi. Auginasi barzdas, riša jas į kasytes ir pan. - net baisu žiūrėti - kad tik toks užsiėmimas beliko jiems įdomus. Tokią publiką tikrai nesunku kontroliuoti ir tas jau senai yra daroma. Vien tai, kad facebook prenumeruojamos žinios (kanalai) yra cenzūruojami ir tau pateikiama informacija pagal tavo profilį kas tau patinka - mes galime būti užsiprenumeravę tą patį naujienlaiškį (iš to pačio šaltinio) ir gauti skirtingą informaciją. Tai ne konspiracija, o realybė, labai daug straipsnių skaičiau kur tą įrodo, galų gale net pats FB to neslepia. Lygiai taip pat elgiasi ir google ir kiti.

Sakyčiau mūsų visuomenė buvo sėkmingai paversta visiškais vartotojais ir tokiu būdu sunaikintas bet koks intelektas. Kas metus nauja mašina, naujas telefonas, naujas kompiuteris - štai kas įdomiausia. O tokios temos kaip ufologija išvis neįdomios ir neegizstuoja, juk apie tai cenzūruota žiniasklaida nerašo - neverčia mąstyti. Stebėti šią tendenciją išvis yra baisu.