Ufologo darbe labai svarbu mokėti atpažinti šizofreniją, bei gretimus psichologinius sutrikimus. Šizofrenikai neretai būna labai protingi, nuoseklūs ir jų istorijos labai įtikinamos, o tai gali suklaidinti bet kurį ufologą. Aprašysiu trumpą taikomąjį metodą, kaip įtarti (ne diagnozuoti) šį psichinį sutrikimą ir kad tokio liudytojo pasakojimas gali būti deliuzija, o ne tikrovė.

Reikia prisiminti, kad yra keturi pagrindiniai teigiami ir keturi negiami šizofrenijos simptomai. Teigiami reiškia, kad kažkas prisideda prie normalios psichikos būsenos, neigiami - kad kažko joje trūksta. Neigiami nereiškia, kad neigia šizofreniją! Šizofreniją galima įtarti, kai yra bent 2 neigiami ir bent 1 teigiamas simptomai:

Teigiami simptomai:

1. Deliuzijos - neteisingas įsitikinimas, kad egzistuoja kas nors, ko nėra ir pacientui neįmanoma įrodyti priešingai. Tai įsitikinimai, kad pacientas jaučiasi persekiojamas, jam kaip nors kenkiama, įvairūs dalykai nukreipti prieš jį. Liguistas tikėjimas, kad turi ypatingų galių ar šlovės, ar kad tuoj įvyks didžiulio mąsto katastrofa. Tai dažniausias šizofrenijos simptomas.
2. Haliucinacijos - matymas, girdėjimas arba jautimas to, kas neegzistuoja. Tačiau pacientui tai egzistuoja ir tai yra jo normalaus gyvenimo dalis. Dažniausiai šizofrenijai būdinga garsinė haliucinacija - balsai galvoje.
3. Dezorientuotas mąstymas - kalbos sutrikimai gali įtakoti minčių sutrikimus. Atsakymai į klausimus gali būti netikslūs, netiesioginiai ar dalinai tiesioginiai, taip pat galimi kalbos sutrikimai (bereikšmių žodžių įterpimai).
4. Judesiai - nenormalūs, kompulsyvūs, pasikartojantys, prasmės neturintys judesiai.

Neigiami simptomai:
1. Depresija - taip pat nuotaikų svyravimas, nesugebėjimas tęsti ir pabaigti užduočių.
2. Emocijų nebuvimas - viskas pasakojama ramia, nesikeičiančia veido išraiška, akių kontakto nebuvimas.
3. Socialinė izoliacija - atstumtis, neradimas bendraminčių, draugų.
4. Kasdienė veikla - problemos atliekant įprastus kasdienius veiksmus, pvz higiena.

Simptomai gali varijuoti, pasireikšti ne vienu metu, gali būti pablogėjimas, o po to sekti remisija. Kai kurie simptomai gali būti visada aktyvūs.

Vyrams šizofrenijos simptomai dažniausiai prasideda nuo 18 iki 25 metų, moterims nuo 25 iki 30. Labai retas atvejis, kad toks sutrikimas pasireikštų vaikams ir žmonėms, vyresniems nei 45 metų.

Įtariant, kad jūsų tiriamas žmogus turi šitą sutrikimą, vertėtų pasiklausinėti jo ar jo aplinkos apie jo paauglystės metus. Tai gali padėti patvirtinti jūsų įtarimus. Paaugliams simptomai būna panašūs, bet juos sunkiau atskirti. Tačiau įsidėmėti reikėtų šiuos momentus:

1. Atskirtis nuo bendraamžių ir šeimos
2. Staiga suprastėjęs mokymasis mokykloje/universitete
3. Nemiga
4. Dirglumas ar depresuota nuotaika
5. Motyvacijos nebuvimas

Lyginant su suaugusiųjų šizofrenijos simptomais, paaugliai:
1. Rečiau turi deliuzijas
2. Dažniau turi vaizdines haliucinacijas

Rizikos faktoriai:

Tiksli šizofrenijos priežastis nėra žinoma, tačiau kai kurie faktoriai paskatina šį sutrikimą išsivystyti:

1. Kuris nors šeimos narys buvo diagnozuotas šiuo sutrikimu
2. Padidinta imuniteto veikla - dažni uždegiminiai procesai ar autoimuninės ligos
3. Vyresnis tėvo amžius
4. Kai kurios nėštumo ar gimimo komplikacijos, kaip malnutricija, toksinai ar virusai kurie įtakoja smegenų vystymąsi.
5. Psichoaktyvių ar psichotropinių vaistų ar narkotikų vartojimas paauglystėje.

Gerai žinant šiuos simptomus tikrai įmanoma susigaudyti situacijoje. Žinoma sausa teorija lieka teorija, rekomenduočiau kiekvienam ufologui bent savaitę laiko pabendrauti su sergančiais šia liga (pavyzdžiui užsirašius savanoriu į psichiatrinę ligoninę). Pamačius tokius žmones praktikoje susiformuoja labai gera patirtis, kuri leidžia drąsiai įtarti šį sutrikimą ufologo darbe.

Jeigu tektų pavartyti liudytojo medicininę kortelę -
Šizofrenijos kodas tarptautiniame ligų kataloge (TLK-10) - F20.

Ufologą labiausiai suklaidinti gali paranoidinė šizofrenija, kodas F20.0.

Jeigu įtariate žmogui šį sutrikimą, bet jis nėra diagnozuotas - ramiai rekomenduokite jam apsilankyti pas psichiatrus. Pradėjus taikyti gydymą pacientams tikrai yra lengviau kontroliuoti šią ligą ir gyventi savo gyvenimą. Sovietinė sistema jau nebeegzistuoja ir šizofrenijos diagnozė į kairę dešinę jau tikrai nebėra mėtoma, gydytojai labai rimtai užsiima su savo pacientams ir į ligonines guldo tik labai sunkius atvejus. Nepatikėsite kiek daug vaikšto gatvėse ambulatoriškai (namie) gydomų šizofrenikų. Ir gyvena pilnavertį ir laimingą gyvenimą.

 

Tačiau, kaip teisingai išspręsti klausimą ar kontaktas su ateiviais yra psichinių sutrikimų deliuzija, ar psichiniai sutrikimai pasireiškia po kontaktų su ateiviais, kaip to pasekmė?

Su šia diagnoze vis dėl to ufologai susiduria daug rečiau, nei gali pasirodyti. Psichiatrų bendruomenės atlikti moksliniai tyrimai* nustatė, kad nemaža dalis iš pagrobtųjų neturi jokių didesnių su psichika susijusių problemų. Kiti šaltiniai teigia, kad jiems pasireiškia potrauminio streso sindromas.Tačiau tai nepadeda atsakyti į klausimą - ar tai priežastis ar pasėkmė.

Informacija parašyta remiantis Mayo Clinic ir WebMD internetiniais šaltiniais.

*

1. Sheaffer, Robert. "A Skeptical Perspective on UFO Abductions."
In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 382–388.