Jūs esate čia: Pradžia
Į viršų
Kas yra ateivis – suprantame visi. Tai kitos planetos biosferoje išsivystęs arba sukurtas organizmas. Pagrindinė problema ufologijoje - nežemiškų protingų gyvybės formų lankymasis žemėje. Rimtai gilindamiesi į šią problemą, turime suprasti skirtingų planetų biosferos organizmų sąveikos dėsningumus. Tai supratę nesunkiai matysime, kad kontaktas – ne toks paprastas dalykas.
Tai, kad mūsų saulės sistema nėra unikali visatoje – seniai įrodyta, nes aptikta daugybė žvaigždžių, aplink kurias skrieja panašios planetų sistemos. Nors gyvybė kitose planetose mokslo nėra įrodyta, manau, kad dar šiame šimtmetyje tai bus padaryta ir užmegzti vieši kontaktai su nežemiškomis civilizacijomis.
Nepaisant to, kad faktų ne tiek daug, nors jų surenkama vis daugiau, apie gyvybę visatoje turime net atskirą mokslą, kuris šiuo metu spėlioja, kuria hipotezes, modeliuoja. Šis mokslas vadinamas astrobiologija, arba egzobiologija. Terminą egzobiologija 1960 m. sukūrė genetikas Joshua Lederberg, kuris vėliau buvo pakeistas į astrobiologiją. Šio mokslo tikslas – tyrinėti viską, kas susiję su gyvybės atsiradimu visatoje – jos formas, evoliuciją ir paplitimą kosmose.
Žodis „telepatija“ visiems gerai žinomas, nors dauguma jį asocijuoja su moksline fantastika ar ezoterika ir nelaiko jos realiai egzistuojančiu reiškiniu. Šį žodį į vartojimą 1882 m. įvedė vienas iš draugijos „Society for Psychic Research“ įkūrėjų F. Myers; anksčiau šis hipotetinis reiškinys buvo vadinamas „minčių perdavimu“.
Telepatija yra gebėjimas bendrauti mintimis, kuris rodo aukštesnį gyvūno arba dvasinės būtybės išsivystymo laipsnį, todėl natūraliai buvo pradėtas naudoti ufologijos kontekste kalbant apie ateivių gebėjimus. Ateivis įsivaizduojamas kaip labiau dvasiškai ir technologiškai pažengęs, ir į pažangių sugebėjimų sąrašą įprasta įrašyti telepatiją. Ši idėja pirmiausiai atsirado fantastinėje literatūroje, o paskui perėjo į ufologiją, kuri tvirtina užsiimanti realių kontaktų tyrimu.
Viena iš pagrindinių kliūčių civilizacijai neleidžiančių tapti kosmine yra nesugebėjimas efektyviai įveikti žemės gravitacijos. Kosminėms kelionėms reikia daug kuro, turinčio didelę masę, todėl kuo daugiau kuro su savimi reikia pasiimti, tuo sunkiau įveikti gravitacinę trauką.
Čia galima ieškoti dviejų sprendimų, tradicinių pigių ir efektyvių energijos šaltinių arba ieškoti būdų gravitaciją įveikti netradiciškai. Vienas jų - sukurti antigravitacinius variklius. Tvirtinama, kad NSO naudoja antigravitaciją, nors nežinoma iš kur jie ir kam priklauso.
Vienas iš skaitomiausių Federalinių Tyrimų Biuro (JAV) failų apie NSO – veikiausiai yra "Guy Hottel Memo". Tai vieno lapo dokumentas, pasirodęs 1950 -tųjų kovo 22 dieną, pasirašytas FTB Vašingtono skyriaus viršininko Guy Hottel. Jis buvo adresuotas direktoriui J. Edgar Hoover. Nors šis dokumentas niekada nebuvo įslaptintas, tačiau kai kurių ufologų nuomone - tai vienas tikriausių ateivių įrodymų.
Noriu pasidalinti keliomis religijų tyrėjo Gintaro Beresnevičiaus mintimis apie vadinamąjį paleovizitą (kitaip paleokontaktas arba, paleokosmonautiką), išsakytomis žurnale „Katalikų pasaulis“ (1989 m. Nr. 13-14).
Visų pirma, pačios paleovizito idėjos „nepateikia jokių naujų duomenų apie žmonijos kultūros raidą, o tik savaip interpretuoja seniai žinomus istorinius faktus“. Nors įžvalga pateikta jau prieš beveik 20 metų, bet stebint dabartines tendencijas iš esmės niekas nepakitę.
Toliau G. Beresnevičius išskiria du išankstinius paleovizito principus, juos netrukus pateiksiu, tik pradžioje siūlau atkreipti dėmesį į žodį „išankstinis“. Paleovizito šalininkai, paprastai iš anksto žino ką reikia įrodyti arba duomenis vertina su išankstiniu
(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")
Paleoastronautika suteikė unikalią galimybę sugrįžti į skirtingų amžių ir tautų
legendas, padavimus, iššaukiant visai kitus regėjimus, nei šiuolaikinis mokslas
kada nors leido sau pamatyti. Pirmą syk atsivėrė tokia laisva galimybė nauju
žvilgsniu atgaivinti senuosius tekstus, raštijos paminklus. Biblijinių pasakojimų
(plačiąja prasme) palikimas tapo gausių tyrimų sritimi, kaip kad Negyvosios jūros
rankraščiai ar apokrifinė „Enocho knyga“ - bene vaizdingiausiai ufologų
interpretuojama. Ir, kaip ne keista, įvedus į šiuos archaiškus tekstus kosmines
technologijas, pasakojimai iškart įgauna logišką prasmę. Paleoastronautikos
entuziastai išstudijavo ir visas kanonines Biblijos knygas, ypač Senąjį
Bitkoinas buvo sukurtas 2009 metais. Jo autorius, pasivadinęs slapyvardžiu Satoshi Nakomoto – dingęs kaip į vandenį. Pasaulio žiniasklaida ne kartą bandė atrasti kas jis toks. Buvo iškelti keli kandidatai, tačiau nei vienas nepasitvirtino. Dabar yra manoma, kad tai tikriausiai buvo ne vienas žmogus, bet programuotojų grupė pasivadinusi šiuo slapyvardžiu. Taip pat yra žinoma, kad Satoshi Nakomoto sąskaitoje vis dar yra 1 mln nepajudintų bitkoinų, kurių kaina 2017 gruodžio pike sudarė apie 16 milijardų eurų. Jei tokia suma priklausytų vienam žmogui, jis tuomet užimtų 44-tą vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše.
Bitkoinui greitai ėmė konkuruoti naujos, tobulesnės kriptovaliutos, tačiau jo dominavimas kriptovaliutų rinkoje vis dar yra virš
Kai skleidžia danguje aušra ugninį žiedą,
Ar tu žinai, kodėl gaidys taip graudžiai gieda?
Jam veidrody aušros matyti, kaip slapčiom
Į nebūtį ir vėl viena naktis išrieda. (Omaras Chajamas)
Laiko paslaptis
Nuo neatmenamų laikų žmonės manė, kad laikas neturi nei pradžios, nei pabaigos, jo tėkmės nei sulėtinsi, nei pagreitinsi. “Laikas absoliutus, jis vienodas visiems”, mąstė išminčiai. Laiko prigimtį bandė sužinoti ir antikos filosofai, ir naujųjų amžių fizikai.
Klausimas keblus. Net Enšteinas, paklaustas, kas yra laikas, išsisukinėdamas atsakė: “laikas yra tai, ką rodo
„Inkognito pagrobimo anatomijoje“ yra aprašytas žmogaus fizinis kontaktas su nežemiška civilizacija – išties gan įspūdingas ir daug kam atrodantis, kaip fantastinis. 2016 metais mūsų komanda pradėjo organizuoti inkognito istorijos tyrimą ir jis dar tebėra tęsiamas. Šiame straipsnyje pateikiame pirmojo tyrimo santrauką, aprašančią tyrimo pradžią. Pirmoji ekspedicija apžvelgė su istorija susijusius asmenis, implantus, randus, bei ieškojo tikslios pagrobimo vietos.
Kas skaitė inkognito istoriją, tas žino, kad šis žmogus, inkognito pramintas Piliečiu X, pačioje pradžioje atsiklausė inkognito, ar jis norėtų dalyvauti „eksperimente“. Šiam sutikus, po kiek laiko paprašė jo pagalbos nuvykti (jį pavežti) į iš anksto nepaskelbtą vietą. Tai įvyko 1974 rugpjūčio 4, 17h vakaro. Inkognito buvo nuviliotas ir pagrobtas galimai nežemiškos civilizacijos atstovų, į tą vietą palydėtas Piliečio X.
Realų fizinį tyrimą pradėjo San IL ir Marll ir surengė pačią pirmąją ekspediciją. Joje buvo iškelti šie tikslai:
Šiame straipsnyje aprašoma Lietuvoje jau legenda tapusi istorija - asmens, pasivadinusio „Inkognito“ pasakojimas apie jo pagrobimą. Šie 1974 metais atsitikę įvykiai iki dabar nepaliauja stebinti skaitytojų ir istorija iš pirmo žvilgsnio skamba kaip Holivude surežisuotas filmas. Vis dėlto, ši istorija nėra tik eilinis pasakojimas. Jos liudininkas yra realiai egzistuojantis žmogus, turintis realių artefaktų, kurie gali įrodyti šios istorijos tikrumą. Ufologija.lt tyrėjų komanda jau 2016 metais ėmėsi neregėtos apimties tyrimo, kurio tikslas – ištirti visus turimus artefaktus moksliniu metodu, rasti ir apklausti visus liudytojus, bei nustatyti tikslias pagrobimo detales, ištirti vietoves, patikrinti viską, ką tik įmanoma patikrinti ir galiausiai sudėlioti visus faktus.
(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")
Toliau pabandysime trumpai apžvelgti nežemiškas civilizacijas daugiausia
remdamiesi kontaktuotojų duomenimis bei senaisiais mitologiniais tekstais,
išskirdami jas pagal planetas, žvaigždžių sistemas ir civilizacijų gyvenimo pobūdį
- paminint matavimus, kuriuose tos būtybės apsireiškia, (akivaizdu, kad žemiečių
gyvenimo būdui tikrai svarbu ar būtybė turi ir fizinį kūną, ar egzistuoja tik
subtilesnėse plotmėse ir apsireiškia lyg holograma).
Teigiama, kad žvaigždė ar žvaigždžių sistema turi savo ypatybes (nors ne visos
žinomos), kai kurios jų, pagal legendinio SpiritWeb portalo duomenis, vadinamos
„žvaigždžių vartais“ (starry gateways) ar „vartų dariniais“ (doorway complex),
Ar ateivių pagrobimai yra realūs? Ar liudytojai tikrai pasakoja teisybę?
Kiekvienais metais atsiranda vis naujų istorijų apie ateivių pagrobimų patirtis (APP). Kaip atskirti, kur yra melas, o kur tiesa? Kaip žinoti, ar tokie pranešimai apie APP apskritai gali būti tiesa? Visa laimė, mokslas nėra toks jau abejingas šiam fenomenui. Yra atlikta nemažai tyrimų susijusių su APP. Šis straipsnių ciklas yra skirtas apžvelgti mokslines teorijas apie APP, pritaikyti jų siūlomus sprendimus ir pakritikuoti trūkumus.
Ankščiau ufologo darbe didelė problema buvo nustatyti ar liudytojas sako tiesą. Šiuolaikinio ufologo darbas dabar gali būti prilyginamas kriminalisto darbui. Ar liudytojas nemeluoja yra nustatoma pasitelkiant taikomosios psichologijos metodus - apklausiant liudininką sudaromas jo psichologinis portretas, tikrinamos pasakojimo detalės, atliekama kryžminė apklausa, taip
Skaityti daugiau: Ateivių pagrobimai: mokslinė perspektyva, 1 dalis
Interviu su Gabrieliumi E. Klimenka, knygos „Paranormalių mitų griovėjas“ autoriumi
Kalbina Evaldas Milaševičius (ufologija.lt)
Labas, Gabrieliau. Tave galima laikyti svetainės ufologija.lt krikštatėviu, nes būtent tu sugalvojai tokį pavadinimą. Ar sutinki su tuo?
Nežinau kiek čia verta mane laikyti krikštatėviu, nes pavadinimą svetainei kūrėme kartu su tavimi, tad manau tai buvo tik laiko klausimas kuriam iš mudviejų šaus mintis patikrinti ar nėra užregistruotas toks internetinis adresas. Juk pats pameni, kad renkant pavadinimą būta visokių variantų. Vieni buvo geri, bet jau užimti, kiti neiškomunikavo svetainės tematikos, tada kiek pamenu pasiūliau pabandyti visokius paprastus variantus, kaip kad tiesiai šviesiai ufologija.lt. Kaip byloja liaudies išmintis: genialu kas paprasta.
Ar Marilyn Monroe taip sakė? Kai kurie tuo tiki...
Mes visi kažkuo tikime, bet klausimas kiek mūsų tikėjimai yra pagrįsti? Gana dažnai, mes išgirdę teiginį apie kokį nors keistą dalyką jį tiesiog dedamės galvon, neįvertindami kiek toks nutikimas gali būti realus. Taip gimsta įvairios urbanistinės legendos bei nepagrįsti tikėjimai. Nieko tokio, jei vienas individas tiki bele kokia nesąmone, deja kai kurie dalykai tampa visuomenės tikėjimo dalimi. Tarkime vien tai, kad Lietuvos žiniasklaida itin daug rašo apie tai kokius paranormalius reiškiniusregėjo vienas ar kitas žmogelis, tačiau itin retai rašoma apie tai, ką apie šiuos dalykus sako mokslininkai, visuomenėje susikuria tikėjimas realiu vieno ar kito reiškinio egzistavimu. Taip ir gaunasi, kad žmonės tiki jog Antakalnio 25 vaidenasi, o kiekvienose kapinėse gali nufotografuoti neaiškios kilmės siluetą ir kas nakt danguje išvysti skraidančią lėkštę. Dėl vienareikšmiškos informacijos pateikimo ar gavimo, didelė visuomenės dalis tiki pačiais keisčiausiais dalykais.
(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")
Turint minty, kad žmonija susiduria su būtybėmis iš kito pasaulio (ką tai bereikštų)
nuo pat amžių pradžios, jų įvairovė yra tikrai gausi.
Šiuo atveju neminėsime vaiduoklių, t.y. tipiškų vaiduoklių (dažniausiai siejamų su
buvusiomis gyvomis žmogiškomis būtybėmis), kurie ne tik pasirodo iki šiol, bet
yra dokumentuoti fotografijose ar vaizdo įrašuose. Kaip taisyklė tai yra, nors ir
šiurpinantys, bet labiausiai „žmogiški“ fantomai, apsireiškiantys kaip beveik
peršviečiami siluetai, statiški arba judantys, sudaryti iš vidutiniškai švytinčios
eterinės substancijos.
(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")
Ufologija kaip tyrimų sritis susiformavo vis gausėjant pranešimams apie NSO bei
kitus kosminius anomalinius reiškinius, kuriuos ufologai ėmė kaupti, klasifikuoti ir
tirti. Ar tai būtų liudininkų parodymai, fotografijos ar vis gausėjanti video
dokumentacija.
Anomalinių (ar paranormalių) reiškinių tyrimo centrai nuo senų laikų egzistavo
daugelyje šalių kaip vidaus saugumo tarnybų ar krašto apsaugos departamentai,
įslaptinti, ar bent jau jų veikla nebuvo viešinama. Tai galima būtų vadinti
vyriausybiniais ir kariniais NSO tyrimais.
Šiąnakt (2013.08.14) stebėjau NSO skrydį, netoli Vilniaus apie 4.30 val. Stebėjau apie 3 minutes vairuodamas automobilį, kuriuo vežiau savo dukrą į Aerouostą. Kartu su manimi važiavo žmona ir anūkėlis, bet jis matyt buvo užmigęs.
Iš pradžių galvojau, kad tai lėktuvas, nes jis buvo toli, tačiau mirksinčios šviesos buvo nebūdingos lėktuvui, apačioje nuolat švietė raudona šviesa, o virš jos tai užsidegdavo, tai užgesdavo žalios spalvos. Jis, pasirodo, skrido tiesiai į mus ir netrukus pamačiau, kad viršuje užsidega ir užgęsta žalios spalvos didžiulis trikampis
. Viskas įvyko prie netoliese Vilniaus esančios pervažos į kairę pusę, turėjau sulėtinti greitį, bet vis vien spėjau pamatyti, jog stambus, kaip man pasirodė, ne mažiau nei 10 m ilgio pailgas objektas pakibo kitoje kelio pusėje, kokių 40-50 m aukštyje. Mano bendrakeleiviai išreiškė pasipiktinimą, kad nesižvalgyčiau į šviesas danguje, o skubėčiau
Kalbina Evaldas Milaševičius (ufologija.lt)
Labas Lukai. Noriu paklausti apie senus laikus, kai dar neturėjome interneto, kai telefonai buvo laidiniai ir televizoriai – juodai balti. Kaip tais laikais buvo renkama informacija apie ufologines naujienas?
Gal tai pasirodys keista dabar, bet nemažai pranešimų buvo publikuojama ir periodinėje spaudoje, tiek lietuviškoje, tiek visos buvusios TSRS (SSSR) mastu. Tam tikrais laikotarpiais, pav. apie 1989 m. straipsnių ufologine tematika pasirodydavo galima sakyt reguliariai ir dar gi pagrindiniuose ypač populiariuose laikraščiuose, kaip kad „Vakarinės naujienos“ ar „Lietuvos ryte“. Tuomet ir nebuvau sąmoningai besidomintis, bet būtent tokie straipsniai neleido šios temos pamiršti. Tačiau atsiradus ir įsigalėjus internetui įvyko tikra informacinė revoliucija.
Lukas Devita
Rašydamas apie Permės anomalinę zoną, sumaniau šviežiai žvilgtelt anksčiau minėtą straipsnį, beje, vieną iš vos keleto savo išsaugotų laikraštinių iškarpų ufologine tema. Atrastas pageltęs, išblukęs laikraščio lapas pasirodė esąs tik viena pasakojimo dalis. Tuomet suradau Nacionalinėje bibliotekoje antrąją skiltį, suskaitytame 1990-ųjų „Vakarinių naujienų“ segtuve, kurį įteikdama skaityklos darbuotoja tarė, „pameni, kaip kas vakarą sustodavo prie kiosko didžiulė eilė, laukianti kol atveš šviežią numerį?“. Taip, sunku patikėt, bet tikra tiesa - pats regėjau tai anais laikais.
Skaityti daugiau: „M-ZONA“: Permės anomalinis draustinis, revisited