Taigi norint gyventi ne vien atmintyje arba vaizduotėje, yra vienas būdas - keisti proceso struktūrą. Populiarus cheminis eksperimentavimas su haliucinogenais.

Bet čia ne išeitis. Tas pats, kad parūkyti žolės tikriausia. Atsibusi ir nieko ......
Kaip manai ?

Mes su Linu šiek tiek e--paštu diskutavome šita tema. Jis teigia, kad tai teorinė fizika. O aš manau, kas liečia " Drugio efektą" tai yra žmogaus smegenų problema. Gal tai įmanoma, pvz kaip filme naudojant kokias simuliacijas ar panašiai savo sąmonę perkelt į praeitį. Aišku, jai teorija, kad praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu metu. Bet neaišku ar vienoje erdvėje.

Gavau laišką iš Lino, kad jis kitame forume pasidalino straipsnių apie kelionės laiku. Aš kažkodėl nenoriu cituoti, nes ten straipsnis ilgas ir nieko naujo, aprat to ką aš jau žinau. Tik gal šiek tiek replikuosiu.
Kad kelionės laiku į ateitį yra realybė ir nieko nuostabaus. Aš tai tvirtinu eilę metų. Ir tai jau labai seniai yra įrodyta. Neieškosiu tos info tik kas nori gali rast, tai pirmieji įrodė JAV mokslininkai su viršgarsiniu lėktuvu kuriame buvo tikslus laikmačiai. Skrendant pagal žemės sukimosi ašį lėktuvas praleido laiko mažiau , nei skrendant prieš sukimosi ašį. Taip pat vieša paslaptis, kad kosmose laikas žemės atžvilgiu irgi kinta. Ir taip toliau. Jau nekalbant, jai skriesi šviesos greičiu, bet kol kas to neįmanoma. Bet keliaut į priekį galima pvz užsišaldžius. Bet visos kelionės laikų į ateitį yra su bilietu į vieną galą. Kelionės atgal su fiziniu kūnu manau yra neįmanomos. Jai ne tai, kad ne tik saulės sistema sukasi, bet ir visą galaktika sukasi, o tai reiškia, kad ten kur žemės planeta yra šia minutę, po minutės jau jos ten nebus ir niekada nesugrįš į tą patį tašką. Tai labai gerai paaiškina straipsnis "Mūsų adresas visatoje" . Jai mes mėginsime keliaut atgal į praeitį, atsidursime atvirame kosmose. Ir dar labai daug priežasčių dėl kurių tai neįmanoma.
Labai daug yra pasakojimu, kaip žmonės iš praeities atsiranda ateityje. Kaip kurie išprotėjo, pagal kitus pasakojimus jie pradingdavo, spėjama atgal į praeitį. Net sunku prisiminti visus. Prisimenu viena, kaip moteris iš niekur nieko eidama gatve pasisuko ant kulno kažko pasižiūrėt ir atsidūrė kitame pasaulyje kur žmonės kitaip apsirenge ir labai stebėjo ją kelias minutes kiek pamenu ir jį grįžo atgal. Jau tiksliai nepamenu, kad smulkiai atpasakot, bet pagrindas toks.
Ir mane nedomina kelionės atgal su fiziniu kūnu teorijos. Aš net jau nenoriu pvz Lino minimame forume diskutuot ta tema. Pasiskaičiau diskusijas ir jokio noro nėra diskutuot. Taip, kaip ir apie kitus paranormalius reiškinius ir apie astrologija, bionenergetikus ir būrimus. Vien todėl, kad domėjausi labai daug ir žinau ne mažai ne tik teoriškai bet ir praktiškai.
Šiandien domina Ufologija , kaip pagrindas. Ir plius galimybė keliaut į praeitį ne su fiziniu kūnu o perkeliant savo sąmonę ar protą kaip tai pavadint į save patį praeityje. Kaip, kad iškeltoje teorijoje filme "Drugio efektas 1,2,3 ". Taip pat domina ar egzistuoja paraleliniai pasauliai - visatos.
Jai kas turint minčių ar žinote kokias iškeltas hipotezes šia tema, prašau rašykit su malonumu skaitysiu, diskutuosiu

P.s pamiršau įdėt nuorodą kur Linas įdėjo straipsnį . Dedu nuorodą

Aš vėl prie to pačio. Labai trumpai. Aš vis domiuosi šią tema. Ir kiek skaitau ir randu info, prieinu prie išvados, kad persikelti laiku atgal į pačio savo kūną ar kaip čia pasakius yra realu. Kaip tai padaryt, nerandu atsakymo kol kas .............

Jau kuris laikas ir manęs neapleidžia mintis, kad praeitis, dabartis ir ateitis labai glaudžiai susiję ir gal net egzistuoja tuo pačiu momentu ("laiku" kažkaip neišeina parašyti, nes žinom, kas yra laikas; suprantu, kad ir "momentas" tam apibūdinti netinka, bet vis tiek artimiau esmei).
Esu žiūrėjusi nemažai fantastinių filmų apie keliones laiku, bet nei viename nemačiau, kad keliautų be kūno. Gali būti, kad žmogus nuolat save sieja su fiziologija. Todėl ir fantazijose žmogus jaučia kūno poreikį. Tačiau dabar mokslininkai jau sieja žmogaus savęs suvokimą ne tik kūniškame pavidale. Ezoterika, religijos nuolat kalba apie sielą. Psichologai kalba apie sąmonę, pasąmonę, nesąmoningus veiksmus. Tarpinis variantas (tarp religijos ir psichologijos; kurie tiki kažkuo Didingu, bet atsisako religinių dogmų) kalba apie supersąmonę ir pan. Mano vidinis "Aš" sako, kad esame visi kažkiek teisūs. Jei visą paveikslą sudėtume į krūvą, ir būtų ta viena tiesa.
Nuo vaikystės patiriu nepaaiškinamus reiškinius, kurie epizodiškai pasireikšdavo labai retai. O į brandos amžių sutankėjo. Žinoma, tai būtų galima paaiškinti patirties gausa; ir toks paaiškinimas mane pilnai tenkina. Nesureikšminu. Tarkim, būdama kokių 5 metų, jausdavau save lyg iš vidaus - mažytę, kruopelytę; įsivaizduodavau save, kaip mažą plastikinį šaukštelį (tokie, kur būdavo su pirktiniu medumi); o tuo pačiu metu jausdavau kažką labai labai didelio, net nežinau kaip tai apibūdinti ar pavaizduoti; gal tai apimdavo visą išorinį pasaulį. Tą jausmą kartais prisimenu ir galiu suformuoti dar ir dabar, bet protas neleidžia - lyg ribą jausčiau.
Būna taip, kad susivokiu, kad esu "Aš": būtent aš jaučiu kojas, rankas, būtent aš mąstau, mane supa neįtikėtinas pasaulis, būtent man atsitinka kažkas, šią akimirką rašau, nutuokiu kaip man gimsta mintys... Tas savęs suvokimas toks keistas, kad rodos dar biškis ir išprotėsiu, o gal pati siela atsiskirs Vėl pajuntu trauką į save ir "sugrįžtu", užsimirštu, tarsi tai ne "aš", o automatas nes taip jaučiasi visi. Tik prieš porą metų, įkvėpta knygų, pajutau savęs laisvę, kad nieko čia gėdingo būti išskirtiniu. Paradoksas: kiekvienas žmogus, augalas, akmuo - išskirtinis.
Jokių praktikų iš kitų žmonių nesu gavusi ir nelankau jokių savęs suvokimo seminarų ar pan. Tik nesenai pradėjau domėtis Tolle, Haanel, Limont, Walsch literatūra. Gaunu šaltinius netikėtu būdu. Ir, kas mane labiausiai nustebino, kad skaitydama jų knygas randu savo praeities minčių. Tokių minčių, kurios labiausiai mane domindavo. Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienas iš mūsų skaitome daugmaž skirtingas knygas, žiūrime skirtingus filmus, dokumentikas. Tikimybė, kad mano iškeltos mintys (klausimai) bus paaiškintos, tuo labiau knygose, - labai nedidelė. Ir su tokiu tikslumu, kad man jau baugu kokią naują knygą paimti skaityti, nes visada žinau apie ką rasiu parašyta arba įsijungusi TV randu praeitos dienos atsakymą į klausimą.
Kol kas tuos "išsilaisvinusius aš" pastebiu menininkų darbuose (kalbu ne apie komercinius menininkus). Jie to paaiškinti negali, bet protas įžvelgia meno kūriniuose tiek matematiką, tiek fiziką, tiek filosofiją...

O dėl laiko: jaučiu nepaaiškinamą ir sunkiai įrodomą sąsają.
Gal mano klausimai užves šią temą vėl iš naujo?
Gal praeities mintys (veiksmai) buvo įtakotos ateityje sugalvotos mintys?
Gal kažkas uždavė sau klausimą, kurį "pagavo" žmogus praeityje, užrašė į knygą (filmą, dainą, straipsnį ar pan.) ir ateityje klausimo autorius gavo atsakymą knygoje (filme, dainoje, straipsnyje ar pan.)?
Gal tinka ir atvirkščias variantas?
Gal absoliučiai viskas turi savo atitikmenis tiek mikro, tiek makro mastu (šitai jau kažkas bandė įrodyti)? Kaip fraktale. [Pvz.: tokia durna mintis: karas mūsų ląstelėse su virusais, karas tarp giminių, tarp valstybių; kodėl gi negali būti karo tarp galaktikų?]
Gal sapnų pagalba keliaujame tiek į praeitį, tiek į ateitį?
Gal sapne jaučiame ne tik per save, bet ir per kitus (jei pvz. sapnuoji brolį, kurio realiai neturi, tai tas brolis - kažkieno kito; arba matai savo gimtą miestą, o tas miestas gali būti kažkam kitam gimtasis miestas)?
Gal ateiviai yra mūsų vaikaičiai iš labai tolimos ateities; kitaip, kaip jie taip gerai nusimano apie mūsų ateitį?
Gal todėl neišeina sąmoningai kontaktuoti su ateiviais? [bet fizinių pasekmių turime] Tas klausimas kaip ir iškrenta.

Šita tema mažiausia lankoma.Nes ji tikriausia tik man vienam įdomi. Atidžiai perskaičiau ką rašei. Net nežinau ką galėčiau pridėt. Noriu tik paaiškint, ką konkrečiai turiu mintyje. ( Tuoj San IL mane trauks per dantį ) . Savo nuomonę apie keliones laikų esu išsakęs ir savo skeptišką požiūri į keliones laikų atgal. Šitoje temoje rasi tai. Bet vis pasidomiu ir kartais paieškau informacijos gal ką rasiu. Ieškau po visokiausius šaltinius. Yra labai daug pasakojimų. Bet mane labiausia domina "Drugio efektas" . Pavadinimas iš filmų. Yra sukurti trys ar keturi filmai. Galiu įdėt nuorodas. Tik parašyk ar en ar rus kalba. Gal rasiu
Rašai negirdėjusi kelionių laikų be fizinio kūno .... Jai matei tos filmus, gal suprasi ką turiu mintyje :
Jai dabartis praeitis ir ateitis egzistuoja tuo mačiu metu ir toje pačioje erdvėje, vadinasi mes galime savo šiandien dienos sąmonę perkelt į save patį praeityje. Tose filmuose panašiai ir rodoma, bet tai filmas. Bet kiekvienoje fantazijoje yra krislas tiesos. Nežinau ar aiškiai išdėsčiau savo mintys ?

Kol kas išvadų neturiu. Bet turiu šiokių tokių spėjimų... Reikia laiko apgalvoti, kas ir kaip. Laikas. Ir vėl viskas siejasi su kitomis temomis Sakoma, kad, jei norisi viską paaiškinti tučtuojau, įjungus smegenis pilnu pajėgumu (kaip žmonėms atrodo) - nesigauna. Reikia palaukti tinkamo momento. Tam tinka meditacijos. Nors nenorėčiau tokio žodžio minėti, kaip ir kitų žodžių, kilusių iš Rytų filosofijos. Gerbiu jų filosofiją. Ir nelabai suprantu tų žmonių, kurie naudoja įvairius indiškus pavadinimus būsenų apibūdinimui, lyg savo lietuviškų atitikmenų neturėtume. Galbūt meditaciją galima būtų pavadinti atsipalaidavimu, pašalinių minčių atsikratymu.
Gerbiu žmonių laiką ir bet ko nerašinėju. Mano moto: diskusijos turi būti konstruktyvios.

Iškart prisipažinsiu, kad specialia sapnų teorija nesidomėjau, neskaitant K. G. Jungo. Prisimenu, kai studijavau bakalaurą, gavau filosofijai paruošti referatą-pranešimą apie K. G. Jungą. Jis man pasirodė toks artimas savo mintimis. [Beje, gera mintis būtų giliau jį pastudijuoti]. Kelias nuotrupas apie sapnus esu skaičiusi ir kitur, kai pasitaikydavo situacija: moksliniai tyrimai, straipsniai, knygų epizodai, dokumentika, net meniniai filmai, paveikslai, žymių asmenų biografijose. Aplamai leidžiu savo situacijai pačiai priimti informaciją netikėtu būdu. Tokiu metodu manyje kyla nesujauktų minčių.

Taigi, mano pirminiai spėjimai dėl sapnų:
1. Tai galingas būdas prisijungti prie kolektyvinės informacijos (gali būti, kad esame susieti vieni su kitais labiau nei įsivaizduojame).
2. Sapnai suteikia smegenims būdą "apsivalyti" nuo nereikalingos informacijos.
Nors šiuo punktu labai abejočiau; ir manau, kad nėra nereikalingos informacijos, kokia ji bjauri-apgailėtina ar efektyvi-patraukli bebūtų; bet ir neneigiu, kad kai kurie epizodai žmogaus smegenims yra visiškai nepriimtini: baimės, nelaimingi prisiminimai). Sakysite, sapnus daugmaž prisimename - tai kur čia "apsivalymas". O kaip dėl žmonių neigiamų patirčių? Jei žmogus išsipasakoja tinkamoje aplinkoje - jam savotiškai palengvėja. Tad šį spėjimą norėčiau pervadinti į "informacijos būsenos pakeitimą": buvo negatyvi informacija - susapnuoji ,išsikrauni - informacija tampa nenegatyvi. Tarsi programavime: nuliai į vienetus, o gal ir atvirkščiai.
3. Kūrybiškas smegenų savaiminis darbas, įtakojantis tiek praeitį, tiek ateitį.
Gal tai - būdas paruošti žmogaus veiksmus rytojaus dienai?
4. Gal skirtingomis sąlygomis (apšvietimas, zona: šiaurinis, rytinis ar pan. kambarys, rytas, vakaras, pietų miegas, kambario apkrovimas ir t.t.)miegantys žmonės sapnuoja iš esmės skirtingus sapnus? Reiktų paanalizuoti savo sapnus, gyvenant trijose skirtingose vietose.
5. [vis dar galvoju...]
6. Visi aukščiau išvardyti variantai.

Nuo šiol ši tema, manau, bus nuolat atidaroma Nes ir mane ši tema domina. Apie kelione laiku esu apie 2003-2005 metus diskutavusi kažkurioje svetainėje, berods elektronika.lt. Bet manęs netenkino diskusijos turinys. Praėjus kuriam laikui, šitokios diskusijos pasimiršo.

"Drugio efektas" - ar ne tas pats "drugelio efektas", kur pirmą kartą perskaičiau berods Rėjaus Bredberio fantastiniame apsakyme. Kuomet dėl į praeitį nukeliavusio žmogaus sumindyto drugelio, ateitis pasikeitė, bet nežymiai. Kiek atsimenu, kažkas susiję su rašyba (nieko keisto, juk autorius buvo rašytojas).

[Pamąstymas. Vaje, kuo toliau į mišką - tuo daugiau medžių... ir ne bet kokių, o gerai išsilaikiusių Šitą parašiau, nes pajutau, kad benagrinėdama tų žmonių, kurių darbus esu nagrinėjusi, istorijas; pastebiu savo panašumą su jais Susidaro įspūdis, kad dar vaikystėje mus suformuoja tai, ką mes girdime, jaučiame, matome... Rodos, nieko naujo, bet padeda sudėlioti sudėtingą gyvenimo "dėlionę". Ačiū, Evaldas 66 ir google, kad užvedė ant kelio.]

Peržiūrėsiu filmą. Kaip matau jo pabaigos versijų yra keturios. Tam reiks atskiro laiko. Nuorodos man praverstų - rusų kalba.

Sutinku su mintimi, kad

kiekvienoje fantazijoje yra krislas tiesos. Nežinau ar aiškiai išdėsčiau savo mintys ?

Visiškai aiškiai, suprantu, ką nori pasakyti.

Pastabi parašė:
"Drugio efektas" - ar ne tas pats "drugelio efektas", kur pirmą kartą perskaičiau berods Rėjaus Bredberio fantastiniame apsakyme. Kuomet dėl į praeitį nukeliavusio žmogaus sumindyto drugelio, ateitis pasikeitė, bet nežymiai. Kiek atsimenu, kažkas susiję su rašyba (nieko keisto, juk autorius buvo rašytojas) .

Ne. Ne tai Dėl laiko taupymo dedu nuorodas Gal tada mane daugiau suprasi ką noriu pasakyt Nes matau niekas nesupranta

Pasirodo yra lt kalba Paspaudus nuorodas yra filmo aprašymas ir apačioje pats filmas . Man asmeniškai pirmas jau morališkai pasenęs, o kiti ... Svarbu pati mintis. Aš tai turiu galvoje Apie filmo siužetą manau neverta diskutuot, bet apie esme, taip

Pirmas

Atras

Trečias