Kai kuriuos savo gyvenimo praeities etapus vis tik norėčiau dar kartą pamatyti, ir įsidėmėti kai kuriuos faktus... Bet jaučiu, kad sužinojusi daugiau detalių nutarčiau, jog dabartinis mano gyvenimo kelias yra tobuliausias
Dabar pamąstymui.
Pamirškim, ką sako psichologija, neurologija, chronologija, futuristai, fantastai ir visi, kas nors kiek susiję su laiko tyrinėjimu (net H. Wells ar Stephen Hawking idėjas; beje šiais metais išleista jo knyga "Trumpa laiko istorija" - galvoju nusipirkti, kai šiek tiek sumažės kaina
). Įsivaizduokim, kad turim parašyti atsakymą į bet kokį klausimą. Jei spontaniškai užrašome atsakymą ir prie jo nebegrįžtam, tai mums natūraliai atrodo, kad atsakėm tinkamai. O jei sugalvotą, bet dar neparašytą (o gal ir parašytą) atsakymą dar tik įsivaizduojam ir jį analizuojam, kaip būtų atrodęs tobulesnis, tinkamesnis ar patrauklesnis/suprantamesnis. Be abejo, atsirastų mūsų galvoje daugybė to atsakymo variantų. Tam tikra prasme įsijaučiam į paralelinę realybę. Gal taip, kaip negali paaiškinti savo sugebėjimų ekstrasensai (jiems tai atrodo gaunasi natūraliai), taip eilinis žmogus negali paaiškinti lygiagretaus pasaulio (gyvenimo varianto), prabėgančio jam mintyse.
Tai mano pamąstymas, nesiremiant jokia informacija. O jei tokią rastumėt - būtų įdomu sugretinti. Ką gali žinoti, kas galėjo būti įrašyta senose knygose. Pavyzdžiui, turėjau galimybę perskaityti Levo Tolstojaus "Uždraustoji knyga" (mėgstu dovanojamas knygas pati patyliukais "suvalgyti"). Joje radau nemažai tam laikmečiui prieštaraujančių minčių, kurias tik dabar žmonės išdrįsta skelbti viešai; nes atėjo metas naujos kartos žmonėms, kuriems Levo mintys yra priimtinos. Be to, ir man, kaip nekartą esu rašiusi, kyla klausimas, kaip mintys ateina į galvą? Intuityviai lyg ir jaučiu atsakymą, bet negaliu paaiškinti, tam trūksta žodžių arba to negalėčiau paaiškinti keliais sakiniais. Kažkur rašiau, jei žmogus žinotų viską - jis būtų žmogus-internetas
Išmani, viską susiejanti, tiksli būtybė. Nė vienas žmogus dar nėra pasiekęs tokio lygio. Manau, jei žmogui nebekils klausimų - nebeliks žmogaus statuso (kažkaip labai siejasi su inkognito minėtu "civilizacijos statusu"). Tai bus visai kitas pasaulis.
Norėčiau savo pamąstymus iliustruoti savo sapnu, kurį sapnavau 2008.02.27: grįžau 3 metais į praeitį, kai dar mokiausi Vilniuje magistratūroje. Aš įlekiu nustebusi pas kambariokus. Pas tuos kažkokia pana dirba kompiuteriu. Bandau susigaudyti kas įvyko. Noriu įrodyti, kad grįžau iš ateities. Pasakoju, kas vyks per 3 metus. Bandau į kompiuterį įvesti
www.technologijos.lt adresą. Nerandu taško. Vienas vaikinas padeda. Kompas senas senas...
Negalime nes ir taip aš (o dabar gal ir tu ) bandau kažką išsiaiškint remdamasis neįrodyta teorija, kad ateitis, praeitys ir dabar egzistuoja tuo pačių metu.
Beieškodama termino, kuris atitinka laiko tyrinėtojo sąvoką (kurios taip ir neradau) radau porą įdomių straipsniukų.
"Kaip sakė A. Einšteinas, fizikai praeitį, dabartį ir ateitį vertina kaip nuolatinę, tačiau vis tik iliuziją."
(Skaitykite daugiau:
www.delfi.lt/mokslas/mokslas/faktai-apie...egenis.d?id=76244283)
O čia trumpas straipsnelis apie laiką ir kvantinę fiziką:
www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_...amiesi-kvantu-fizika
Straipsnyje randu įdomų sakinį: "...kvantiniu kompiuteriu modeliuojant sistemą... Kartais reikiamos informacijos apimtis abiem laiko kryptimis yra vienoda, tad nėra priežasties ir pasekmės koncepcijos. " Kai pasirodė 2001 metų filmai, mano smegenyse užsifiksavo, kad to meto dauguma filmų buvo tarsi "išbarstyti" laiko skalėje. Rodydavo ateitį, po to dabartį, po to praeitį, vėl šoka į dabartį ir pan. Ir nesvarbu ar tai siaubo filmas, ar komedija, melodrama, ar fantastika. Iki kokių 2012 metų, labai gerai nuspėdavau, kad tokio tipo filmas tikriausiai pagamintas 2001 metais. Visų nuostabai taip ir būdavo. O dabar filmai tavo ypatingai mišrūs, sunku nuspėti kelintų metų gamybos.
Tie kas galvoja, kad esu perskaičiusi tūkstančius knygų, noriu nuvilti. Neseniai pradėjau užsirašinėti, kokias knygas perskaičiau ir ką man jos davė. Skaičiukas nelabai įspūdingas
Vos trim-devintą knygą skaitau. Dar galima būtų pridėti kokias 20, susijusias su programavimu, maisto ruošimu, fotografavimu, filmavimu. Tiesa vaikystėje mėgau fantastines knygas, bet ir jų tesuskaičiuočiau kokį 20. Mokyklinių net neskaičiuoju.
O va filmai, kitas reikalas. Būdavo laikas, kai kasdien bent po vieną filmą peržiūrėdavau. Aišku, filmai būdavo rinktiniai
O GAL ... Vis tas GAL išlenda.
O GAL Visata su kiekvienu mūsų atskirai palaiko bendravimą? O GAL imam iš pasaulio tiek, kiek kiekvienam iš mūsų tereikia? O GAL Visata mums duoda unikalų gyvenimo kelią? Nepamirškim, kad esam tos Visatos dalis. Taigi, gaunasi, kad patys ir pasirenkam gyvenimo kelią, kaip lygiavertės Visatos mąstymo dalys.