Įdomi tema.
Tačiau pranašiškų sapnų kai kuriems žmonėms pasitaiko. Pažįstu asmeniškai.
Yra trys variantai kodėl:
1. Tikėjimas sapnų pranašingumu įtakoja žmogaus veiksmus, todėl jis pats nesąmoningai veikdamas įvykius pasuka ta linkme, kad pranašystė išsipildytų.
Deja, toks, dažnai visur įvardijamas variantas kiekvieno atvejo pilnai nepaaiškina.
2. Sapnuodamas žmogus ištraukia iš pasąmonės užmirštus arba nepastebėtus dalykus, kurių užtenka susidėlioti teisingai prognozei. Smegenys žmogui miegant padaro visą darbą ir sapno pavidalu jam parodo "pranašystę" - prognozę. Tokiu būdu nemažai mokslinkų susapnavo savo atradimus.
3. Tam tikroje būsenoje tarp miego ir būdravimo (aplink kurią sukasi daug ezoterinių teorijų) pranašingi sapnai gali būti atkeliavusi informacija iš kokio nors mokslui nežinomo,
energo-informacinio lauko.
Apie ezoterikos teorijas nesiplėsiu, tačiau manau, kad reikia palaikyti atvirą protą - galbūt išties kadanors Platono "idėjų pasaulis" bus atrastas mums dabar nežinomuose matavimuose
Kažkada ir internetas nebuvo išrastas.
Kad geriau suprasti, kaip gali būti reikia pasiaiškinti, kas yra sapnas ir kada jis sapnuojamas.
Sapnas - tai procesas, kurio metu nevalingai reiškiasi mintys, idėjos, vaizdai, garsai ir pojūčiai. Mokslas dar nėra paaiškinęs nei sapnų kilmės, nei reikšmės. Tačiau mokslas išsiaiškino, kad:
* Gyvūnai irgi sapnuoja.
* Sapnai vyksta miego fazės REM metu. Tuomet smegenų aktyvumas matomas EEG būna labai panašus į būdraujančio žmogaus.
* Sapnų metu veikia motoriniai, bei juntamieji neuronai T.y. mes realiai atliekame judesius, jaučiame prisilietimus, temperatūrą, skausmą, lygiai kaip būdraudami. Tačiau šios smegenų dalys sapnuojant būna atjungtos nuo kūno, kad mes nepradėtumėme "vaidinti" sapno. Ši funkcija nevisad veikia pilnai, ypač matosi ant šunų, kurie sapno metu purtosi ir kartais net prislopintai loja. [/li]
Čia dar norėčiau paminėti, kad yra ir vadinamųjų "veidrodinių" neuronų teorija, kol kas mano žiniomis, dar neįrodyta. Bet lygiai taip pat ir būdraujant, stebint kažkieno veiksmus arba įsivaizduojant veiksmo atlikimą smegenyse aktyvuojasi tos pačios zonos, kaip ir atliekant veiksmą iš tikrųjų. Yra manoma, kad tuo metu veikia būtent veidrodiniai neuronai, nors dar neįrodytas apskritai jų egzistavimas. Panašiai gali būti ir su sapnais.
* Pažeidus parietalinę smegenų sritį - nebesapnuojama. Nenuostabu, pažeidus šią sritį galima išvis nebesuvokti nieko, gali sutrikti pažinimo funkcijos, dingti kalba, orientacija.
Tačiau ezoterikai pasakys kitaip - kaip tik šioje vietoje yra "karūnos" čiakra, ją pažeidus žmogus yra atkertamas nuo minėto energo-informacinio lauko.
* Manoma, kad sapnai atsiranda kaktinėje smegenų skiltyje. Ši skiltis taip pat atsakinga už sprendimų priėmimus, mąstymą.
* Yra manoma, kad sapno metu įsitvirtina nauji prisiminimai - neuronai "kartoja" dienos įvykius, šitaip stiprindami sinapses tarp savęs.
Psichologija mano, kad sapnas - tai išvirkščias realybės atspindys, įvykių interpretacija, užblokuotų prisiminimų išsiveržimas, fantazijų realizavimas, pasakymas kažko, kas bijoma pasakyti atsibudus ir panašiai.
Kai kurios psichologijos teorijos teigia, kad sapnavimas - nieko nereiškia. Tai yra tiesiog atsitiktinis evoliucijos padarinys, epifenomenas.
Tačiau sritis tikrai verta tyrinėjimo, nes nei viena teorija išsamiai nepaaiškina, kodėl mes sapnuojame, kaip tai darome, kodėl sapnuojame košmarus arba kodėl vaikai patiria naktinį terorą, kodėl žmonės lunatikuoja, kodėl žmones ištinka miego paralyžius ir kodėl jie sapno vaizdinius pradeda matyti savo kambaryje.