Pokalbių fragmentai kuriuos atsimenu:- Ar nori keliauti kartu?(pasigirdo balsas galvoje) Iš ką tik virš medžiais apaugusios Nevėžio kranto kalvos Pakibusio aliumo spalvos rutulio su blyškia gelsva šviesa iliuminatoriuje,esančiame rutulio šone nukreiptame į mano pusę. Aš ką tik girdėjau kaip nutilo lakštingalos iki tol giedojusioe ir aplinkui pasidarė tylu tylu,o tada pasigirdo tas garsas kuris man ir davė stimulą pradėti dairytis aplinkui. Pagalvojau kaip gera paukšteliams nutilo ir jie išnyko gamtos prieglobstyje skirtingai nei aš,nes praktiškai nebuvo kur slėptis. Prieš tai kažkaip tai instinktyviai pajutau kažkokia tai gėsmę ir aš,tarsi artėtų koks didžiulis plėšrus žvėris,gal todėl mano ataskymas tam balsui ir buvo toks išsisukinėjantis- Aš jau esu buvęs pas jus ir neturiu jokio noro daugiau ten patekti atsakiau,nežinodamas kokių dar imtis argumentų.
Aš tuoj patikrinsiu ar tu nemeluoji-viršininkišku tonu atsakė balsas iš rutulio,keletą sekundžių tvyrojo nemaloni tyla,po kurios jis pasakė,-Patikrinau atrodo, kad sakai tiesą. Po to pradėjo pasakoti kad į mūsų planeta atskrenda daug visokio tipo erdvėlaivių o kai kurie iš jų būna pilotuojami kosminių plėšikų ,gaudančių tokiose atokiose vietose kaip ši žmones,ir juos vėliau parduodančių kitoms civilizacijos anatominiams bandymams bei tyrimui. Mūsų laivai jusų planeta pasiekia maždaug per dvi jūsų savaites per tiek laiko mums galime perskrieti paukščių tako galaktiką skersai,todėl gana ne dažnai čia apsilankome. Mes galime tau pasiūlyti (čia jis pasakė kažkokį tai man nesuprantama pavadinimą) Na jis bus panašus į žiedo akutę ir tau netrukdys,bet tave saugos nuo disko formos laivais atskrendančių kosminių piratų,nes visi kiti įtaisai tavo kūne yra grynai mokslinio pobūdžio ir tave nesaugo nuo pavojų. Ar nori?
Kažkaip tai galvodamas kaip greičiau juo atsikratyti aš sutikau,ir žiūrėdamas į rutulį nejučia pradėjau regėti mūsų sklandymo angara Pociūnuose pilna sklandytuvų metaliniu,panašios spalvos ir metalo faktūros, kaip kad buvo rutulio konstrukcija. Bet labai greitai atsitokėjau,ir išgirdau kaip jis sako- Na jeigu nenori su manimi keliauti,tai man jau pats laikas skristi savo kelias,,, Kažkas garsiai pradėjo dūzgenti jo viduje tarsi jis būtų įjungęs kažkokį tai varikliuka dirbantį didžiuliais sūkiais tarsi kokia turbinėlė ar dar kažkas ir aparatas pasišokčiodamas pajudėjo iš vietos ir greitėjančia bei truputį kylančia trajektorija nuskriejo išilgai upės vagos šiaurės kryptimi. Tiesą sakant kai jis jau sakė kad jeigu jau nenori tai nereikia aš jau buvau persigalvojęs ir gal būčiau skridęs su juo,bet jis tarsi už bausmę užbėgdamas man už akių atmetė galutinai tokią galimybę. Ir tik po kurio laiko aš ant savo vidurinio piršto pastebėjau kažkokia tai kaip ir akutę akmens ar dar kažko,kuria buvo galima apčiuopti ir ją traukė magnetas.
Na štai ir visas susitikimo aprašymas ir visi pokalbiai su juo,kurie įvyko ta naktį,apie 4 val 50 minučių 1982 liepos 3 dieną Dabar galvoju, kad buvau kažkokiu tai būdu atjungtas tuo momentu ir man buvo įstatytas tas implantas panašiai, kaip kad mes elgiames sužieduodami paukščius.