Rusijos mokslininkas mano, kad vienintelis būdas pagaliau atrasti nežemišką gyvybę - bendradarbiauti įvairių sričių specialistams ir tyrėjams.

Aleksandras Panovas, Maskvos valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo instituto mokslininkas, daugelį metų dirbo nežemiškojo intelekto paieškos (SETI) srityje Rusijos mokslų akademijos Mokslo tarybos Radijo astronomijos srityje.


Neseniai duotame interviu jis apgailestavo, kad trūksta sąveikos tarp mokslininkų, dalyvaujančių tiek biologinės, tiek protingos gyvybės paieškose visatoje, ir paragino labiau bendradarbiauti ir sutelkti išteklius tarp šių dviejų skirtingų sričių, kurių tikslas iš esmės yra tas pats - surasti ateivius.

"Žinoma, mes nesame vieni, - drąsiai teigia Panovas. "Klausimas yra ne tai, ar jie egzistuoja, bet kur jie yra."

Vieni mokslininkai ir astronomai ieško egzoplanetų savo žvaigždės "aukso gyslų zonoje", kiti tiria planetų atmosferas ieškodami biologinių požymių, o treti ieško ateivių kilmės signalų, tačiau Panovas teigia, kad šios tyrėjų grupės mažai bendradarbiauja tarpusavyje.

Jis sako, kad metodas, kai nustatomos žvaigždės kandidatės, trumpą laiką stebimos jų planetos ir, neaptikus jokių signalų, pereinama prie kitos kandidatės, yra iš esmės ydingas, ir kaip pavyzdį pateikia mūsų planetą.

"Galbūt vienoje iš šios žvaigždės planetų yra labai išsivysčiusi civilizacija, galinti siųsti pranešimus į kosmosą, tačiau, kaip ir mes, neturinti tiek energijos, kad galėtų nuolat siųsti pranešimus visoms žvaigždėms toje teritorijoje."

Vietoj to, kad signalus tam tikra kryptimi siųstų tik trumpais intervalais, jis siūlo visą parą skenuoti visą dangų, naudojant visą planetą apimantį priėmimo stočių tinklą, nors pripažįsta, kad ir čia yra trūkumų.

Jis mano, kad visiškai įmanoma, jog kelios pažangios civilizacijos aplink mus sukūrė karantino zoną su radijo ryšio išjungimu, kad netrukdytų mūsų nepriklausomam vystymuisi.

Panovas sako, kad astroarcheologija yra nepaprastai svarbi siekiant nustatyti, ar nežemiška gyvybė lankėsi pas mus per pastaruosius dešimtis milijonų metų. Jis teigia, kad labai detalios Mėnulio paviršiaus nuotraukos yra labai svarbios tiriant mūsų galimą nežemišką praeitį.

Tačiau jo neįtikino nė vienas iš jo nagrinėtų NSO "stebėjimų" ir mano, kad juos greičiausiai galima paaiškinti kitais reiškiniais.

Panovas taip pat mano, kad civilizacijų bendravimas yra visiškai įmanomas, tačiau ne visada gali būti abipusis, nes kai kurios senosios civilizacijos galėjo saugoti savo žinias savotiškame kosminiame debesyje, kuris galėjo išgyventi jų išnykimą ir išlikti po tūkstančių ar milijonų metų.

______________________

Šaltinis: rt.com

Iš anglų kalbės vertė ir redagavo LAni (ufologija.lt)