Na iš tiesų jo tikslios formos niekas ir nematė nes per teleskopą tiek nutolusį tokį maža objekta galima pamatyti tik kaip pailgą plėmą,o jočia pateiktas vaizdas tai tėra tik dailininko fantazija pagal nurodytą temą. Stebina labai mažas jo masės tankis tarsi jis būtų padarytas iš plonasienės uolienos,o galgi net panašaus tankio metalo ir turėtų būti tuščiaviduris su maždaug nuo 3m iki 9 mm storio sienelėmis,o tai jau tikrai neša į tarpgalaktinio lainerio charakteristikas,tik stebina labai jau lėtas jo erdvėje skridimo greitis,kuris nesiekia šviesos greičio. Gali būti, kad tai senai apleistas keletos tūkstantmečių senumo erdvėlaivis skriejantis visatos platybėse ir valdomas tik dirbtinio intelekto įgulos,be jokių biologinės gyvybės įnamių...Tačiau jame dar vis veikia neišsenkančios energijos reaktoriai,o dirbtinis intelektas vis dar atkakliai vykdo prieš dešimtis tūkstančių metų nubrėžtas užduotis,- patruliuoti nustatytuose erdvės kvadratuose...

inkognito" parašė: turėtų būti tuščiaviduris su maždaug nuo 3m iki 9 mm storio sienelėmis

Inkognito, tu genijus! Žinau, kad tikrai neskaitei originalaus tyrimo, nes jis anglų kalba, bet iš nuojautos pataikei beveik tiksliai. Apsirikai lygiai 10 kartų (bet tai yra labai mažai) - tyrėjai savo išvadose rašo, kad objekto storis turėtų būti 0.3-0.9mm storio, kad eitų paaiškinti tokią aksceleraciją vien gravitacijos ir saulės vėjo pagalba

Iš tikrųjų jie kiek kitaip mąsto - jie mąsto ne kad jis tuščiaviduris, o kad jo dydis yra neteisingai apskaičiuotas. Norint, kad jis nuo saulės vėjo taip pagreitėtų (ir atitiktų skaičiavimus) jis turėtų būti plokščias kaip blynas ir ne storesnis, nei minėti skaičiai.

Bet nemanau, kad mūsų teorija kuo nors blogesnė -jeigu išlaikant originalius matmenis (juos gi irgi kažkas apskaičiavo) - tuščiavidurė forma būtų net labiau tikėtina ir galimai atitinkanti Harvardo skaičiavimus.

Jau baiginėju rašyti straipsnį, greitai patalpinsiu, ten bus daugiau detalių.

Perskaičiau Abraham Loeb tyrimą, įdomu.
(Bet tyrimas tebėra juodraštis, kaip suprantu nėra paskelbtas moksliniame leidinyje ir neturi impact factor'iaus (moksliškumo rodiklio). Įdomu, kodėl? Ar dar nespėjo, ar nepavyko jo paskelbti moksle??)

Šiek tiek pasidomėjau apie patį mokslininką - tai Harvardo profesorius (iš Izraelio), daugiausiai tyręs ir savo darbuose rašęs apie juodąsias skyles, pirmąsias žvaigždes, nežemišką gyvybę ir visatos ateitį..
Taigi, šis mokslininkas ne pirmą sykį mąsto apie ateivius. (ir šis tyrimas ne kažkokio lūžio moksle įrodymas)

Profesorius yra vienas iš projekto "Breakthrough Starshot" narių, apie kurį ir Delfis rašė (mokslininkai, norintys paleisti į kosmosą stiprų lazerį ir taip prisitraukti nežemiškos kilmės atstovų į žemę)! Čia į kitą temą - bet ką apie tai manote? Aš kažkaip kol kas tai vertinu labiau skeptiškai.
(gal dėlto ir šis mokslininkas man sukėlė abejonių...)

Na sunku spręsti tik iš tokio aprašymo, reikėtų daugiau pasidomėti jo darbu.

Tiesa, jis taip pat 2012 išrinktas vienu iš 25 įtakingiausių žmonių kosmoso tyrinėjimo srityje (TIME žurnale).

www.cfa.harvard.edu/~loeb/

Ačiū Anai už informaciją ir pagalbą rašant straipsnį!
Taip pat inkognito dėkoju už geras mintis.

Straipsnis publikuotas:
www.ufologija.lt/index.php/homepage/ivyk...okslininku-hipotezes

Išanalizavau, kas rašoma tame Harvardo tyrime.

Užkibo akis - naujas lryto straipsnis:

www.lrytas.lt/it/visata/2019/01/15/news/...viu-laivas--8878127/

Kopijuoju straipsnį:

lrytas.lt parašė: Harvardo mokslininkas: „Aš vis dar manau, kad tai galėjo būti ateivių laivas“

"Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose. „Kai tik paliksime Saulės sistemą, tikiu kad susidursime su daug intensyvesniu eismu, – laikraščiui sakė mokslininkas. – Galbūt mes gausime žinutę, kurioje bus sakoma „Sveiki atvykę į tarpžvaigždinį klubą“ O gal rasime kelias nebegyvas civilizacijas – t. y., aptiksime jų liekanas.“

Kvadrilijonas tokių pat
Po to, kai astronomai užfiksavo Oumuamua A.Loebas ir kolega spėjo, kad hipotetinės saulės burės paaiškintų keista kosminio kūno elgesį ir trajektoriją. Kitas keistas objekto požymis – atspindimos saulės kiekis jam besisukant skyrėsi 10 kartų, kas siūlo hipotezę, kad objektas yra cigaro ar blyno formos, kas labai neįprasta natūraliai susidarant asteroidams. Bandymai pasiklausyti Oumuamua radijo bangomis taip pat nedavė jokių vaisių – bet A.Loebas „Haaretz“ teigia, kad jis vis tiek pasilieka prie galimybės, kad objektas buvo sukurtas protingų būtybių. „Mes negalime žinoti, ar tai yra aktyvi technologija, ar erdvėlaivis, kuris nebeveikia ir tik plūduriuoja erdvėje, – laikraščiui sakė mokslininkas. – Bet jei tokių objektų kaip Oumuamua buvo sukurtas visas spiečius, ir jie buvo paleisti atsitiktinėmis kryptimis – tai, kad mes jį aptikome reiškia, kad jo kūrėjai paleido kvadrilijonus tokių zondų, į kiekvieną Paukščių Tako galaktikos žvaigždę.

Ne išsigalvojimai
Neseniai A.Loebas taip pat patraukė į save žiniasklaidos dėmesį, praėjusią savaitę duodamas dar vieną interviu, kuriame jis išdėstė savo versiją, kaip susidūrimas su nežemiška civilizacija paveiktų žmoniją. Ten jis sakė, kad Visata gali būti užversta ateivių bendruomenėmis, ir kad Žemės mokslininkai turėtų susitelkti jų pėdsakų paieškai. „Turėtume žiūrėti į tai kaip į archeologiją, – sakė mokslininkas. – Taip, kaip kasamės į žemę ieškodami kultūrų, kurios nebeegzistuoja , turėtume kastis ir į kosmosą – kad atrastume civilizacijas, kurios egzistavo už Žemės ribų.“ A.Loebas tvirtina, kad nežemiškos gyvybės paieška nėra išsigalvojimai. „Tai daug mažiau spekuliatyvu nei prielaida, kad egzistuoja tamsioji medžiaga – nematoma medžiaga, kuri sudaro 85 proc. Visatos medžiagos“, – įsitikinęs mokslininkas.

Parengta pagal Futurism.com

Dar kartelį užmečiau akį į mūsų aptariamą Harvardo dokumentą: arxiv.org/pdf/1810.11490.pdf

Prie jo jau nebeparašyta "juodraštis". Jis priimtas publikavimui Astrofizikos žurnale: iopscience.iop.org/journal/0004-637X

Nežinau, tik kelintam numery. Permečiau akimis, visas tekstas liko lyg ir toks pats, visos tos teorijos apie nežemiškas civilizacijas jame liko.

Vakar pasirodė naujiena, kad astronomai aptiko antra objektą, kuris galbūt į Saulės sistemą patekęs iš tarpžvaigždinės erdvės (kaip ir Oumuamua asteroidas).

Straipsnis:
www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomi...gzdines-erdves-Video

Androidas parašė: Vakar pasirodė naujiena, kad astronomai aptiko antra objektą, kuris galbūt į Saulės sistemą patekęs iš tarpžvaigždinės erdvės (kaip ir Oumuamua asteroidas).

Ačiū už info. Šito objekto trajektorija jau paskaičiuota, orbitos ekscentriškumas ≈3, todėl šis objektas tikrai nėra saulės orbitoje, taigi - tikrai tarpžvaigždinis.


Visa informacija apie šią kometą yra čia:
en.wikipedia.org/wiki/C/2019_Q4_(Borisov)

Wiki straipsnius tokius pastoviai naujina, tai galima sekti ką naujo astronomai sužinos.

Trajektorijos palyginimas su Oumuamua:



Neblogai 2 tarpžvaigždiniai objektai 3 metų laikotarpį, kai prieš tai nei vieno niekada niekas neužfiksavo?

Na jau puolė paneiginėti mokslininkai viską:

15min.lt parašė: Tarpžvaigždinį asteroidą tyrę mokslininkai įsitikinę: tai nėra ateivių laivas

Keistos cigaro formos tarpžvaigždinis objektas Oumuamua, be jokios abejonės, nėra nežemiškos civilizacijos kosminis laivas, pareiškė naujausio tyrimo autoriai.

Nors taip užtikrintai iš tiesų gal ir nereikėtų teigti – visas abejones išsklaidyti galėtų tik artimas šio objekto ištyrimas, o to padaryti nebeįmanoma – jis išlėkė iš mūsų stebėjimų lauko ir jo pavyti nepavyks. Tačiau tarptautinė mokslininkų komanda, kruopščiai išanalizavusi visus duomenis, kuriuos pavyko sukaupti apie Oumuamua, padarė išvadą, kad absoliučiai viskas, ką mes apie tą objektą žinome, rodo, kad jis yra natūralios kilmės.

Be abejo, ir taip jau buvome tuo beveik užtikrinti. Tačiau praėjusiais metais Harvardo astrofizikų publikuotame mokslo darbe buvo palikta užuomina, jog galimai tai yra ateivių zondas. Tai buvo tarsi žiežirba, užkritusi ant sausų skiedrų krūvos. Ir po to mokslininkai ištisus metus bėgiojo su vandens kibirais rankoje.

Bet jeigu tęstume tą pačią metaforą, tai naujo tyrimo, kurį publikavo „Nature Astronomy“ autoriai išsitraukė ugniagesių žarną.

„Nieko panašaus į Oumuamua savo Saulės sistemoje dar nesame matę. Tai iki šiol yra paslaptingas objektas. Tačiau esame linkę laikytis analogijų su mums žinomais dalykais, kol nerandame ko nors unikalaus. Ateivių kosminio laivo idėja gal ir patraukli, tačiau mūsų analizė rodo, jog viską, ką žinome apie šį kūną galima paaiškinti įvairiausiais natūraliais reiškiniais“, – sakė Merilendo universiteto (JAV) astronomas Matthew Knightas.

Objektas Oumuamua pirmą kartą buvo pastebėtas 2017 m. spalį, praėjus mėnesiui po to, kai jis buvo labiausiai priartėjęs prie Saulės ir jau keliavo iš mūsų sistemos. Objektas buvo iš tiesų keistas – net nepaisant fakto, kad jis iki mūsų per kosminę tuštumą keliavo šimtus milijonų metų.

Vienintelis dalykas, bendras šiam tarpžvaigždiniam svečiui ir mūsų Saulės sistemos objektams, yra rausva spalva, rodanti, kad jame yra gausu metalų, ilgą laiką švitintų kosminės spinduliuotės.

O visa kita yra iš tiesų neįprasta. Tai yra plonas ir ilgas objektas, panašus į 400 metrų ilgio cigarą. Jokiam kitam asteroidui ar kometai tokia forma nebūdinga.

Oumuamua dar ir šiek tiek sukasi – tarsi parverstas butelis. Ir, nors nepanašu, kad šiame objekte būtų ledo ar jis skleistų dujas, kaip būtų būdinga kometai, jo trajektorijos negalima paaiškinti vien gravitacijos poveikiu, kaip būtų būdinga asteroidams. Dėl to mokslininkai darė prielaidą, jog kažkokiu būdu šis objektas yra ir kometa, ir asteroidas.

Tačiau, nepaisant visų keistų savybių, to nepakanka teigti, kad Oumuamua yra erdvėlaivis, teigia mokslininkai.

„Šis daiktas yra keistas ir, tenka pripažinti, sunkiai paaiškinamas, tačiau negalima atmesti kitų natūralių reiškinių, kurie paaiškintų jo elgesį“, – sakė M.Knightas.

Tikėtina, kad savo egzistenciją šis objektas pradėjo kaip planetoidas ar planetoido fragmentas (tolimoje žvaigždės sistemoje bepradėjusios formuotis planetos užuomazga), kuris buvo išsviestas į kosmosą. Kiek leidžia teigti mūsų turimos žinios apie planetų formavimąsi, tai nėra toks jau retas reiškinys. Dėl gravitacinės sąveikos su žvaigžde ir kitomis planetomis tokie planetoidai iš tiesų gali būti „išmesti iš gimtųjų namų“.

O kadangi toks reiškinys nėra retas, visai tikėtina, kad tokie tarpžvaigždiniai objektai ganėtinai dažnai praskrieja pro Saulės sistemą. Mes tiesiog jų nepastebime, nes jų ryškumas yra mažesnis už mūsų gebėjimo aptikti ribą.

Ir nors Oumuamua stebėjimai neparodė jokios kometai būdingos uodegos, kuri paaiškintų šio objekto trajektoriją, uodegos neradimas dar nereiškia jos nebuvimo – ypač jeigu stebėjimai nebuvo atliekami tame bangų ilgyje, kuriame tokia uodega matytųsi.

Ir nors Oumuamua praskrido bei nutolo, gali būti, kad netiesioginiai stebėjimai dar leis apie jį surinkti daugiau duomenų: 2022 metais pirmąją šviesą turėtų išvysti specialiai tarpžvaigždinių objektų paieškai skirtas JAV Nacionalinio mokslo fondo teleskopas „Large Synoptic Survey Telescope“ (LSST).

„Gali būti, kad kasmet atrasime po naują tarpžvaigždinį objektą. Tada iš tiesų galėsime pasakyti, ar Oumuamua buvo keistas objektas, ar įprastas. Jei rasime 10–20 tokių objektų, o Oumuamua vis dar atrodys išskirtinis, teks dar kartą įvertinti savo paaiškinimus“, – sakė M.Knightas.

Jo ir kolegų mokslinį darbą publikavo „Nature Astronomy“.

Šaltinis: www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmos...51-1170246?all#print

Na aš nesu astronomas, bet skaičiau straipsnį ir taip ir nesupratau ką čia jie paneigė. Matau, kad puolė paneigti, bet neigimas tai toks pats kaip ir mus puolančių trolių:

"[..]tačiau mūsų analizė rodo, jog viską, ką žinome apie šį kūną galima paaiškinti įvairiausiais natūraliais reiškiniais[..]
[..]jo trajektorijos negalima paaiškinti vien gravitacijos poveikiu, kaip būtų būdinga asteroidams. Dėl to mokslininkai darė prielaidą, jog kažkokiu būdu šis objektas yra ir kometa, ir asteroidas.
Tačiau, nepaisant visų keistų savybių, to nepakanka teigti, kad Oumuamua yra erdvėlaivis, teigia mokslininkai.
„Šis daiktas yra keistas ir, tenka pripažinti, sunkiai paaiškinamas, tačiau negalima atmesti kitų natūralių reiškinių, kurie paaiškintų jo elgesį“,[...]

Tai kokie tie reiškinai? Juk būtent jo trajektorija (pagreitis) ir buvo už ko užsikabino A. Loebas savo tyrime. Ir jis nesakė, kad tai "erdvėlaivis", o teoretizavo, kad tai galėtų būti saulės burė. Gavosi dabar kiti mokslininkai apšaukė garsiai Loebą, bet nieko geriau patys nepasiūlė. Tai kokia prasmė tada šaukt?

Na gal aš kažko nesuprantu pats. Reiktų paskaityti originalą.