Projektas "Mėlynoji knyga" buvo JAV karinių oro pajėgų sistemingas neatpažintų skraidančių objektų tyrimas, vykdytas nuo 1952 m. kovo mėn. iki jo nutraukimo 1969 m. gruodžio 17 d. Projektui, kurio būstinė buvo įsikūrusi Wright-Pattersono oro pajėgų bazėje Ohajuje, iš pradžių vadovavo kapitonas Edvardas J. Ruppeltas, ir jis buvo vykdomas po panašaus pobūdžio projektų, tokių kaip 1947 m. įsteigtas projektas "Sign" ir 1948 m. - projektas "Grudge". Projekto "Mėlynoji knyga" tikslai buvo du: nustatyti, ar NSO kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir moksliškai išanalizuoti su NSO susijusius duomenis.
Buvo surinkta, išanalizuota ir pateikta tūkstančiai pranešimų apie NSO. Buvo padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog NSO tyrimas duos didelių mokslinių atradimų, ir Nacionalinei mokslų akademijai peržiūrėjus ataskaitą, 1969 m. projektas "Mėlynoji knyga" buvo nutrauktas.
Mūsų forumietė "LAni" išvertė išslaptintą dokumentą apie projekto vykdymą.
2005 metų lapkritį nežinomi anonimai pradėjo tiekti informaciją apie šį projektą laiškų apsikeitimo grupei, jungiančiai NSO reiškinių tyrinėtojus iš viso pasaulio. Serpo projektas - ypatingai slapta amerikiečių ir ateivių apsikeitimo žmonėmis programa, kuri buvo vykdoma 1965-1978 metais. Dvylika JAV kariškių buvo išsiųsti į Zeta Reticuli žvaigždės sistemoje esančią Serpo planetą, o viena būtybė tuo metu liko Žemėje.
Forumo "meškos ausyje" dalyviai išvertė šiuos laiškus į Lietuvių kalbą. Ar tai tikri įvykiai ar fantastika - paliekame spręsti skaitytojams.
Straipsnis perpublikuotas iš www.konstanta.lt, autorius - Kastytis Zubovas.
Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į žvaigždės žybsnius, tie patys žvaigždžių išsiveržimai. Dar kiti – tokie ilgi, kad negalvojame apie juos kaip žybsnius, nors lyginant su galaktikų laiko skalėmis, vis dar trumpi, pavyzdžiui galaktikų aktyvumo epizodai.
2018 spalio 29 d ( Straipsnio paskelbimo data svetainėje Ufo-spain. ufologija.lt komentaras )
Rusijoje rašoma, kad mirusio Ukrainos karininko vaikai rado knygą, priklaususią Sovietų Sąjungos (KGB) slaptosioms tarnyboms, kurioje aprašyta daugiau nei penkiasdešimt ateivių rasių, aplankiusių Žemę.
Asgardija, dar žinoma kaip Asgardijos kosminė karalystė ir "Asgardijos kosminė tauta", yra mikrotauta, kurią sudaro grupė žmonių, paleidusių palydovą į Žemės orbitą. Jie vadina save "Asgardiečiais" ir savo palydovui suteikė pavadinimą "Asgardija-1". Jie paskelbė suverenitetą erdvei, kurią užima "Asgardija-1" ir kuri yra jos viduje. Asgardiečiai yra priėmę konstituciją ir ketina iki 2043 m. laisvai nuo esamų valstybių kontrolės patekti į kosminę erdvę ir Mėnulyje įkurti nuolatinę gyvenvietę.
Garsusis astronomas ir astrofizikas, daktaras Frenkas Dreikas (dr. Frank Drake) dirbo radijo astronomu Green Bank’e, Vakarų Virdžinijoje. Jam iškilo klausimas – kaip mes galėtume numatyti, kiek galėtų egzistuoti protingų nežemiškų civilizacijų, su kuriomis galėtume užmegzti ryšį? 1961 metais jam gimė idėja, kaip tai būtų galima apskaičiuoti ir jis pristatė savo garsiąją “Dreiko lygtį”.
Slapti Rusijos NSO failai: Sovietų Sąjunga kariavo su ateiviais Šaltąjį karą
Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungai grąsino paslaptingas ateivių kosminis laivas, numušinėjęs lėktuvus ir deginęs karines bazes. Ketvirtame ir penktame dešimtmetyje JAV apėmė NSO manija ir laikraščių psulapius užtvindė pranešimai apie skraidančias lėkštes, vyrus juodais drabužiais, pagrobimus. Tuo pačiu metu kai šis reiškinys patraukė Amerikos visuomenės dėmesį, jų komunistinius varžovus taip pat sudrebino paslaptingi susidūrimai su NSO. Sovietų kontaktų su tariamais ateiviais ir oro erdvės pažeidimų skaičius taip pat ženkliai išaugo.
Skaityti daugiau: Slapti Rusijos NSO failai: Rusijos ateiviai ir...
Ufologinė informacija apie neįprastus skraidančius objektus paprastai gaunama atsitiktinai ir žmonės tokių kontaktų specialiai neieško, tačiau yra organizacijų, kurioms informacijos rinkimas ir žvalgyba yra pagrindinis darbas. Tam jie turi finansavimą, personalą, specialistus ir reikalingą techninę įrangą, todėl yra daug geriau pasirengę medžioti NSO. Tai vestų prie išvados, kad šios organizacijos ufologijos entuziastams turėtų būti tikra ufologinės informacijos aukso gysla.
Puslapis 1 iš 4