Neradau konkrečios temos apie astronomiją, todėl sukūriau atskirą temą. Man būtų įdomu padiskutuoti tokius klausimus kaip:

1) Kur yra Visatos centras?
Kiek teko perskaityti straipsnių apie Visatos kilmę, apie Didįjį Sprogimą, visos teorijos teigia, kad Visata kaip balionas plečiasi, o visos galaktikos yra tarsi ant to baliono paviršiaus. Nesinori su tuo sutikti ir badau įsivaizduoti, kaip galėjo driokstelti tas Didysis Sprogimas. Aš įsivaizduoju bombą, kuri ištaško vienu metu visą medžiagą iš savęs ir aplink save. Nenoriu tikėti, kad visa medžiaga taip ir atsiduria įvykių paviršiuje ir tolsta. Aš manau, kad sulėtinus tokį video siužetą, būtų matomos dalelės skriejančios viena paskui kitą, kaip spinduliai. Gal Visata tebesprogsta: juk mastelis didžiulis. Galima būtų ir sprogimo vietą nustatyti. Beje atrodo 2015 metais buvo skelbtos slaptos ale Visatos centro nuotraukos.
Kaip manote Jūs?

2) Ką teigia "spurgos" teorija?
Nesenai teko peržiūrėti ilgą dokumentinį filmą: Klestėjimas. LT subtitrai NEMO , (angliškai: THRIVE) kuriame viskas, kas vyksta Visatoje, siejama su "spurgos" teorija (bent aš taip ją vadinu, o tikrasis pavadinimas kitaip skamba, nors esu radusi tokį patį atitikmenį, kaip aš vadinu). Man ta teorija visai logiška. Kur tik pažvelgiu, tikrai ta teorija pasitvirtina. Ko gero, galima ją taikyti ir psichologijoje.
Ar nebus mokslininkai trupučiuką kažkur perlenkę lazdą, manydami, kad Visata išsiplėtė iš vieno taško ir išsisklaidys, kaip dūmas? Tiesa, radau ir teiginių, kad Visata po to vėl susitrauks dėl kažin kokios tai traukos jėgos (atsiprašau, tiksliais astronomijos terminais negaliu kalbėti, nes nedirbu prie jų).
Mano pamąstymas toks: jei panaudočiau "spurgos" teoriją, kad veiksmas vyksta iš centrinio taško, kyla tarsi platėjanti spiralė ir plečiasi į 360 laipsnių aplink, pasiekusi traukos tašką, leidžiasi spiralės išorėje ir vėl siaurėjančia spirale patenka į centrą (iš kur ir išlindo): kaip Žemės magnetiniame lauke iš pliuso į minusą (patikslinkite, jei neteisingai vartoju elektrodinamiką).



O jei viskas taip pat veikia ir Visatoje? Tik bėda, kad Žemės magnetinis laukas plika akimi nematomas, o galaktikos pagal tokią teoriją, kaip ir neturėtų "važinėtis" magnetinių laukų vietose Bet visai smagu būtų tokioje Visatoje: gimsta naujos galaktikos, išsipučia, vėl pro kitą Visatos galą sulenda, nusinulina ir vėl ratas iš naujo. O gal taip ir vyksta nenutrūkstamu ritmu. O Visatai giliai dzin ar mes tą savo planetą teršiame, ar ne - vis tiek viskas iš naujo gimsta Tik mokslininkams milijardų šviesmečių nepakanka išstudijuoti visos schemos. Kol pamatome betolstančias galaktikas, nebesuprantame į kur jos keliauja.

3) Kur reiktų ieškoti nežemiškų protingų būtybių?

Savo primityvu proteliu vieną dieną sumąsčiau, kad jei Visata tebesiplečia, tai senesnės civilizacijos turėtų būti toliau nuo Visatos centro, o jaunesnės - arčiau. Gal mes dar tik tarpiniame variante, kad niekaip negalime išlaikyti civilizacijos lygio? Žinau, kad mano nuomonė bet kurią dieną gali pasikeisti, tad nenoriu nieko tvirtinti galutinai

Ačiū už šitą temą, tik atsiprašau ... laikas, laikas .... Bet paminėsiu man patinkanti straipsnį "Mūsų adresas visatoje" , kurį perkelių daug kartų. Jį parašė astronomijos mėgėjas mano draugas. Per jį labai daug bendravau su astronomas. San IL apie astronomiją gali kalbėt labai daug .... O kur reiktu ieškot "ateivių" , man labiau patinka sakyt, kitų planetų atstovų o dažnai miniu "JIE". Tai JŲ ieškot nereikia. Jie jau senai čia, pas mus žemėje ... kaip jau kažkur minėjai. Mes pratinami prie to, kad pasirodys "JIE". Planuojamas scenarijus. Bet tik, tam, kad pristatyt juos gal kada nors, jai kas išslys ko negalima bus nuneigti.

Šiuo metu bandau suvokti Hablo dėsnį, matmenų fiziką, stygų teoriją, tamsiosios materijos savybes bei Visatos geometriją.

Matau, kad mokslininkų lygtims trūksta konstantų. Kai kurios lygtys apskaičiuotos, paimant, kad Visata yra plokščia. Nieko neprimena? Teorija apie "plokščią Žemę"? Kas yra absurdiška. Juk kitaip nemokame nupiešti žemėlapio kaip tik dvimatėje erdvėje.

Iš dalies jie teisus. Visata tai greitai besipučiantis muilo burbulas,kurio viduje tuštuma o materija tėra tik jo sieneles.Kai ta materija pakankamai išretes burbulas sprogs sutesdamas materija į viena vieta naujam sprogimui naujo burbulo susidarymui

Visata tai greitai besipučiantis muilo burbulas, kurio viduje tuštuma o materija tėra tik jo sieneles

Peržiūrint palėtinta kamera sprogimo bandymus (youtube: slow motion camera explosion), taip neatrodo. Visi sprogimai materiją išleidžia paeiliui, o ne kaip muilo burbulas. Kodėl tada vadinamas Didysis Sprogimas, o ne Didysis Išsiplėtimas?

Va neblogai nufilmuota daugybė bandymų, tarp kurių man vienas įstrigo (nuo 2:17 minutės), vandenyje įmesta bomba sukuria smūgio bangą, kuri po to susitraukia. Gali būti, kad ir Visata panašiai elgiasi. Gal vakuumas sprogimo ribose kitoks (t.y. toks kokį įsivaizduojam, be jokių "stabdžių"), o už sprogimo ribų gal net ne vakuumas, o kažkas dar nežinomo? Juk niekas nematė Visatos pakraščio... Niekas nežino, kas yra už mūsiškės Visatos. Manoma, kad yra daugybė Visatų... Kai turėsite laiko pamąstykite.



{Nesitikiu atsakymo tučtuojau. Žinau, kaip esate visi užsiėmę. Tam turi praeiti šiek tiek laiko... Tik įkeliu tai, kas man neduoda ramybės. Tai lyg išorinės (tinklo) atminties naudojimas, kad nesikauptų manyje Jau kai ateina mintis - tai kaip tas Didysis Sprogimas; jei kur nors neužrašysiu - pasiliks praeityje neįgyvendinta.}

Bet paminėsiu man patinkanti straipsnį "Mūsų adresas visatoje"

Būten todėl ir domiuosi Visatos paslaptimis, nes nuolat mano mintyse kaba tas išplėstasis mūsų adresas

Sprogimas ne materijos o tik elementarių dalelių elgiasi kitaip,nepamiešk kad materija atsirado daug vėliau nei įvyko sprogimas kuris truko keletą mikrosekundžiu o vėliau jo pasėkoje atsirado vandenilio atomai kurie plėtėsi ir jungėsi į žvaigždės ir tik tad kai jos susintetino savo gelmėse beveik visa Mendelejevo lentelę ir pavirto suprnovų sprogimais atsirado materija kuria ir bandoma sprogdinti tavo video. O visata šiandien tik plečiasi o ne sprogsta.Musu adresas viename koordinačių taške to burbulo apvalkale.

Be to didžiojo sprogimo teorija neatlaiko jokios kritikos ,juk sprogus niekui ir atsirasti tegali niekas . Be to kvantine mechanika neigia ta momentą kad visata atsirado sprogus niekui,jos šalininkai mano kad materija energija erdvė ir laikas egzistavo visuomet.Nuolatinis visatos pulsavimas susitraukimų ir išsipletimų ciklas gali būti natūralus jos būvis. Tai patvirtina juodosios skyles kurios yra centre galaktikų ir jas po truputį ryja. Jų milžiniška gravitacija dar labiau padidės ir tada jos pradės traukti viena kitą. Ir jos ir vėl gali inicijuoti naują sprogimo ir plėtimosi ciklą... Na bet žmonijai nuo to nei geriau nei blogiau nebus nes mes išnyksime vėliausiai po poros milijardų metų...

Taip, ir man teko kažkur skaityti, kad Visata nuolat sprogsta ir susitraukia. Yra net teorija, kad, jei sugebėtume užfiksuoti visus sprogimus ir susitraukimus, tai būtų panašu į nesibaigiančią seką dešrelių, sujungtų taip, kaip parduotuvėje matome lentynose (ne tos kur jau supjaustytos) O tokių Visatų gali būti begalybė. O jei dar ir MegaVisatos egzistuoja tuo pačiu principu?
Taigi, todėl ir pirmiausia atkreipiau dėmesį į "spurgos" teoriją: kuomet energija teka iš vieno taško, išsiplečia, išsiverčia ir susitraukia "per antrą galą". Sužinojau, kad tokia geometrinė forma yra vadinama toru.



(Šaltinis: Visatos topologija: pradžiamokslis )

Be to, toras gali būti kelių rūšių, priklausomai nuo to, kur susikerta skersinio pjūvio apskritimai:



(Šaltinis: Wolfram MathWorld. Torus )
Man toro teorija, pritaikyta visose Visatos lygmenyse yra visai priimtina. Netgi manau, kad tai ką matome naktiniame danguje(išskyrus Paukščių Taką ir aplinkines artimiausias galaktikas, tiek kiek sugebame "pagauti" šviesą), yra išvirkščias Visatos vaizdas. Nelygu kurioje Visatos stadijoje esame. O gal Visata visada tokia ir buvo toro pavidalu, tik mes "nedažlebiam" už įvykių horizonto, kaip ir su juodosiomis skylėmis galaktikų viduriuose Tikiuosi supratote, ką noriu pasakyti. "Kaip Visatoje, taip ir Žemėje bei atomuose" arba atvirkščiai.

juk sprogus niekui ir atsirasti tegali niekas . Be to kvantine mechanika neigia ta momentą kad visata atsirado sprogus niekui,jos šalininkai mano kad materija energija erdvė ir laikas egzistavo visuomet

Norėčiau patikslinti, kad kvantinė fizika tą "nieką" iš tiesų vadina "dalinai nieku". Mat 99,99999 % atomo sudaro energija ir tik 0.00001 - materija. Materialia prasme atomas yra niekas.
(Šaltinis: Dr. Joe Dispenza knyga "Atsikratykite įpročio būti savimi". Tarp kitko, labai nebloga knyga. Jos pagrindą sudaro daugybė mokslinių faktų, tyrimų bei eksperimentų aprašymų įvairiose mokslo srityse. Tik gale autorius moko, kaip medituoti tinkamai, kad susikurtum naują protą. Ir šią knygą gavau netyčia, nes teko ją, jau perskaitytą, perpirkti iš kito žmogaus kitam žmogui. Na o man, kaip visada, akys "niežti" ją perskaityti, kol neperdaviau tikrajam savininkui )

Na taip ,sunku suvokti bakterijai tikrus nuosavo dramblio gabaritus, bet dar sunkiau žmogui suvokti visatos begalybe,nors kiekvienas iš mūsų sulipdytas iš maždaug 8 sekstiljonų atomų,tai skaičius su 27 nuliais. Esame be galo dideli mikro kosmose ir niekingai maži makro kosmose. Galgi randamės milžiniškos kosminės pūsles mikroskopiniu taško galaktikos platybių netgi mažiau nei mikrosopiniai padarėliai kurie stengiasi įminti būties ir egzistencijos mysles,o gal būt ir tas lemiamas faktorius egzistencijos stabilizavimui. Juk neveltui kūrėjas mus apdovanojo nemirtinga dvasine dimensija kuri praėjusį materialio egzistencijos pragarą ir taps ta lemiama jėga atkurianti iš naujo materialią egzistencija po visuotines visatos pražūties?