Ateitis jau čia
Suskamba telefonas:
— GOOGLE picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGLE. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija "Čili"?
— Deja, buvo, GOOGLE ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: "Havajai" su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto "Švyturio" alaus.
— Oho, net nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Štai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais bei butelį mineralinio vandens, kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to, jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur visa tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūs? kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, o tai reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių per savaitę savo tarnaitei, už visa kita jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau, jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, kad patikslintumėte vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk... tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGLE, ir FACEBOOK, ir TWITER, ir privatumo nebuvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašom nenusimini. Tai jums ne į naudą...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, kad nusipirkčiau lėktuvo bilietą ir išskrisčiau į pasaulio kraštą!
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...