Atliekant ufologinius tyrimus labai svarbu mokėti atskirti šizofreniją. Šizofrenikai neretai būna labai protingi, nuoseklūs ir jų istorijos labai įtikinamos, o tai gali suklaidinti bet kurį ufologą. Aprašysiu trumpą taikomąjį metodą, kaip įtarti (ne diagnozuoti), kad turi reikalų su šį psichinį sutrikimą turinčiu asmeniu ir kad jo pasakojimas gali būti deliuzija, o ne tikrovė.

Reikia prisiminti, kad yra keturi pagrindiniai teigiami ir keturi negiami šizofrenijos simptomai. Teigiami reiškia, kad kažkas prisideda prie normalios psichikos būsenos, neigiami - kad kažko joje trūksta. Neigiami nereiškia, kad neigia šizofreniją! Šizofrenija diagnozuojama, kai yra bent keli teigiami ir neigiami simptomai:

Teigiami simptomai:
1. Deliuzijos - neteisingas įsitikinimas, kad egzistuoja kas nors, ko nėra ir pacientui neįmanoma įrodyti priešingai. Tai įsitikinimai, kad pacientas jaučiasi persekiojamas, jam kaip nors kenkiama, įvairūs dalykai nukreipti prieš jį. Liguistas tikėjimas, kad turi ypatingų galių ar šlovės, ar kad tuoj įvyks didžiulio mąsto katastrofa. Tai dažniausias šizofrenijos simptomas.
2. Haliucinacijos - matymas / girdėjimas / jautimas to, kas neegzistuoja. Tačiau pacientui tai egzistuoja ir tai yra jo normalaus gyvenimo dalis. Dažniausiai šizofrenijai būdinga garsinė haliucinacija - balsai galvoje.
3. Dezorientuotas mąstymas - kalbos sutrikimai gali įtakoti minčių sutrikimus. Atsakymai į klausimus gali būti netikslūs, netiesioginiai ar dalinai tiesioginiai, taip pat galimi kalbos sutrikimai (bereikšmių žodžių įterpimai).
4. Judesiai - nenormalūs, kompulsyvūs, pasikartojantys, prasmės neturintys judesiai.

Neigiami simptomai:
1. Depresija - taip pat nuotaikų svyravimas, nesugebėjimas tęsti ir pabaigti užduočių.
2. Emocijų nebuvimas - viskas pasakojama ramia, nesikeičiančia veido išraiška, akių kontakto nebuvimas.
3. Socialinė izoliacija - atstūmtis, neradimas bendraminčių, draugų.
4. Kasdienė veikla - problemos atliekant įprastus kasdienius veiksmus, pvz higiena.

Simptomai gali varijuoti, pasireikšti ne vienu metu, gali būti pablogėjimas, o po to sekti remisija. Kai kurie simptomai gali būti visada aktyvūs.

Vyrams šizofrenijos simptomai dažniausiai prasideda nuo 18 iki 25 metų, moterims nuo 25 iki 30. Labai retas atvejis, kad toks sutrikimas pasireikštų vaikams ir žmonėms, vyresniems nei 45 metų.

Įtariant, kad jūsų tiriamas žmogus turi šitą sutrikimą, vertėtų pasiklausinėti jo ar jo aplinkos apie jo paauglystės metus. Tai gali padėti patvirtinti jūsų įtarimus. Paaugliams simptomai būna panašūs, bet juos sunkiau atskirti. Tačiau reiktų įsidėmėti šiuos momentus:

1. Atskirtis nuo bendraamžių ir šeimos
2. Staiga suprastėjęs mokymasis mokykloje/universitete
3. Nemiga
4. Dirglumas ar depresuota nuotaika
5. Motyvacijos nebuvimas

Lyginant su suaugusiųjų šizofrenijos simptomais, paaugliai:
1. Rečiau turi deliuzijas
2. Dažniau turi vaizdines haliucinacijas

Rizikos faktoriai:

Tiksli šizofrenijos priežastis nėra žinoma, tačiau kai kurie faktoriai paskatina šį sutrikimą išsivystyti:

1. Kuris nors šeimos narys buvo diagnozuotas šiuo sutrikimu
2. Padidinta imuniteto veikla - dažni uždegiminiai procesai ar autoimuninės ligos
3. Vyresnis tėvo amžius
4. Kai kurios nėštumo ar gimimo komplikacijos, kaip malnutricija, toksinai ar virusai kurie įtakoja smegenų vystymąsi.
5. Psichoaktyvių ar psichotropinių vaistų ar narkotikų vartojimas paauglystėje.

Gerai žinant šiuos simptomus tikrai įmanoma susigaudyti situacijoje. Žinoma sausa teorija lieka teorija, rekomenduočiau kiekvienam ufologui bent savaitę laiko pabendrauti su sergančiais šia liga (pavyzdžiui užsirašius savanoriu į psichiatrinę ligoninę). Pamačius tokius žmones praktikoje susiformuoja labai gera patirtis, kuri leidžia drąsiai įtarti šį sutrikimą ufologo darbe.

Jeigu tektų pavartyti liudytojo medicininę kortelę -
Šizofrenijos kodas tarptautiniame ligų kataloge (TLK-10) - F20.
Dažniausiai pagrobtieji gauna diagnozę F20.0 - paranoidinė šizofrenija.

Jeigu įtariate žmogui šį sutrikimą, bet jis nėra diagnozuotas - ramiai rekomenduokite jam apsilankyti pas psichiatrus. Pradėjus taikyti gydymą pacientams tikrai yra lengviau kontroliuoti šią ligą ir gyventi savo gyvenimą. Sovietinė sistema jau nebeegzistuoja ir šizofrenijos diagnozė į kairę dešinę jau tikrai nebėra mėtoma, gydytojai labai rimtai užsiima su savo pacientams ir į ligonines guldo tik labai sunkius atvejus. Nepatikėsite kiek daug vaikšto gatvėse ambulatoriškai (namie) gydomų šizofrenikų. Ir gyvena pilnavertį ir laimingą gyvenimą.

Informacija parašyta remiantis Mayo Clinic ir WebMD internetiniais šaltiniais.

Tačiau tęsiant šią temą - labai opus klausimas, kaip teisingai išspręsti klausimą ar kontaktai su ateiviais yra psichinių sutrikimų deliuzija, ar psichiniai sutrikimai pasireiškia po kontaktų su ateiviais, kaip to pasekmė?

Žinoma šį klausimą jokiu būdu nevisuomet tenka spręsti. Toli gražu ne visiems pagrobtiesiems yra diagnozuojami sutrikimai, net tiems kurie kreipiasi pas psichiatrus. Štai,citata iš wikipedia:

Wikipedia parašė: As a category, some studies show that abductees have psychological characteristics that render their testimony suspect, while others show that "as a group, abduction experients are not different from the general population in term of psychopathology prevalence".[4][10] Dr. Elizabeth Slater conducted a blind study of nine abduction claimants and found them to be prone to "mildly paranoid thinking," nightmares and having a weak sexual identity,[4] while Dr. Richard McNally of Harvard Medical School concluded in a similar study of 10 abductees that "none of them was suffering from any sort of psychiatric illness."

en.wikipedia.org/wiki/Alien_abduction#Mental_health

Taigi matome, kad tikrai nemažai pagrobtųjų neturi jokių su psichika susijusių problemų. Kiti šaltiniai teigia, kad jiems pasireiškia potrauminio streso sindromas. Čia kaip ir su bet kokiu kitu traumuojančiu įvykiu - kiekvienas perneša skirtingai.

Tačiau kaip žinoti?

Labai jau drastiškai čia ir reikia atsvaros su kitais atvejai, nes šitaip galima įgyti "ufologo su baltu chalatu" reputaciją. Gali pagalvoti, kad tavo užduotis išgaudyti visus su "ufologinėmis deliuzijomis".

Neužmiršti, kad deliuzijų apimti ar kontaktuotojai tam tikra prasme žino daugiau už visus tyrinėtojus, ir protingiau būtų ne mokyti juos, bet patiems pasimokyti.

Tikrai ne drąstiškai. Jokiu būdu neteigiu, kad visi kas matė NSO ar buvo pagrobti turi šį sutrikimą. Tai tik mokomoji medžiaga, nes su tuo praktikoje galima susidurti ir reikia bent jau žinoti kaip tai atrodo ir ko tikėtis.

O kad deliuzijų apimti "žino daugiau", tai čia jau galima kelti debatus.
Išklausyti tokias istorijas - įdomu. Bet mokytis iš jų? Sakyčiau reikia atsargiai.

Tavo teiginys išeina, kad turintys psichinių sutrikimų yra protingesni, nei neturintys.

Sutikčiau nebent, kad protingi žmonės turi didesnę tikimybę susirgti - taip. Nuo perkrovos. Bet ar tuomet galima vis dar pasitikėti jų protu - nesiryžčiau vertinti. Bet negalėčiau pasakyti kiek IQ gali koreliuoti kaip rizikos faktorius. Būna suserga žmonės ir nepasižymintys aukštu intelektu, taip kad čia netaisyklė.