Asgardija, dar žinoma kaip Asgardijos kosminė karalystė ir "Asgardijos kosminė tauta", yra mikrotauta, kurią sudaro grupė žmonių, paleidusių palydovą į Žemės orbitą. Jie vadina save "Asgardiečiais" ir savo palydovui suteikė pavadinimą "Asgardija-1". Jie paskelbė suverenitetą erdvei, kurią užima "Asgardija-1" ir kuri yra jos viduje. Asgardiečiai yra priėmę konstituciją ir ketina iki 2043 m. laisvai nuo esamų valstybių kontrolės patekti į kosminę erdvę ir Mėnulyje įkurti nuolatinę gyvenvietę.
2016 m. spalio 12 d. nepriklausomo tyrimų centro "Asgardia" įkūrėjas Igoris Ašurbeyli pasiūlė įsteigti "Asgardia". Asgardijos kosminės karalystės konstitucija buvo priimta 2017 m. birželio 18 d., ji įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 9 d. Asgardijos administracinis centras yra Vienoje, Austrijoje. Asgardijos kosminės karalystės konstitucija:
Nuoroda į pdf
Kosminis laivas "Cygnus", kuris į kosmosą iškėlė "Asgardia-1", 2017 m. lapkričio 12 d. paleido "Asgardia-1" ir dar du palydovus. Kosmoso karalystė Asgardija pareiškė, kad dabar ji yra "pirmoji valstybė, kurios visa teritorija yra kosmose". Teisės mokslininkai abejoja, ar "Asgardia-1" galima laikyti suverenia teritorija, o "Asgardia" dar nepasiekė tikslo būti pripažinta nacionaline valstybe.
Istorija
Asgardijos nepriklausomą tyrimų centrą (AIRC), buvusį Tarptautinį aerokosminių tyrimų centrą, 2013 m. įkūrė Igoris Ašurbeyli. 2014 m. AIRC pradėjo leisti tarptautinį kosmoso žurnalą ROOM, kurio vyriausiasis redaktorius yra Ašurbeyli. 2016 m. vasario 5 d. per ceremoniją UNESCO būstinėje Paryžiuje Ašurbeyli buvo apdovanotas UNESCO medaliu už indėlį į nanomokslų ir nanotechnologijų plėtrą. 2016 m. vasario 5 d. AIRC AAS yra vienintelis institutas Austrijoje, kurio visa veikla skirta Saulės sistemos, nežemiškos gyvybės ir Žemės tyrimams naudojant kosmines technologijas ir palydovinę techniką.
Nuo 2013 m. AIRC darbuotojai sukonstravo, sukūrė ir parengė paleidimui daugiau kaip 30 prietaisų ir dalyvavo atliekant eksperimentus 15 kosminių misijų, pvz: ESA misija "Mars Express", "Rosetta" (misija į kometą), "Venus Express", "BepiColombo" (misija į Merkurijų), CNES misijos DEMETER ir TARANIS. AIRC taip pat bendradarbiavo su NASA vykdant IBEX misiją. 2015 m. AIRC užmezgė glaudų bendradarbiavimą su Asgardia.
Įkūrimas
2016 m. spalio 12 d. spaudos konferencijoje Paryžiuje, Prancūzijoje, Ašurbeyli paskelbė apie "naujos kosminės valstybės Asgardijos gimimą".
Galutinis projekto tikslas - sukurti naują valstybę, kuri leistų naudotis kosmosu be esamų valstybių kontrolės. Pagal dabartinę kosmoso teisės sistemą, t. y. Kosmoso sutartį, vyriausybės privalo leisti ir prižiūrėti visą veiklą kosmose, įskaitant nevyriausybinių subjektų, pavyzdžiui, komercinių ir pelno nesiekiančių organizacijų, veiklą; bandydami sukurti valstybę, Asgardijos kūrėjai tikisi išvengti griežtų apribojimų, kuriuos nustato dabartinė sistema.
Oficialiai ji save vadina "Asgardijos kosmine karalyste". "Asgardija" pasirinkta kaip nuoroda į Asgardą, vieną iš devynių šiauriečių mitologijos pasaulių; pasaulį, kuriame gyveno dievai.
2016 m. žmonės buvo pakviesti registruotis pilietybei gauti, siekiant, kad vėliau Asgardija kreiptųsi į Jungtines Tautas dėl pripažinimo nacionaline valstybe. Per mažiau nei dvi dienas buvo gauta daugiau nei 100 000 paraiškų, o per tris savaites - 500 000. Įvedus griežtesnius tikrinimo reikalavimus, jų sumažėjo ir 2017 m. birželį buvo apie 210 000. Šių narių neketinama iš tikrųjų perkelti į kosmosą. Asgardija ketina teikti paraišką dėl narystės JT.
2017 m. birželio 18 d. buvo priimta Asgardijos kosminės karalystės konstitucija, kuri įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 9 d..
Kosminis laivas "Cygnus", kuris į kosmosą iškėlė "Asgardia-1", 2017 m. lapkričio 12 d. paleido "Asgardia-1" ir dar du palydovus. Kosminė Asgardijos karalystė teigė, kad dabar ji yra "pirmoji tauta, kurios visa teritorija yra kosmose". Teisės mokslininkai abejoja, ar "Asgardia-1" galima laikyti suverenia teritorija, ir Asgardija dar nepasiekė tikslo būti pripažinta nacionaline valstybe.
2019 m. kovo mėn. duomenimis, Asgardija teigia turinti daugiau nei 290 000 piliečių ir daugiau nei 1 040 000 pasekėjų visame pasaulyje.
Valdymas
Asgardijos Konstitucijoje Asgardijos valdymas suskirstytas į tris šakas: (1) įstatymų leidžiamąją valdžią, vadinamą "Parlamentu", (2) vykdomąją valdžią, vadinamą "Vyriausybe", ir (3) teisminę valdžią, vadinamą "Teismu".
Svarbiausi žmonės:
Tautos vadovas - Igor Ashurbeyli
Parlamento pirmininkas - Lembit Opik
Vyriausybės vadovas - laisvas
Aukščiausiasis teisėjas - Zhao Yun
Veikla kosmose
"Asgardia" ketina į Žemės orbitą paleisti keletą palydovų. Pirmąjį jos palydovą 2017 m. lapkričio 12 d. sėkmingai paleido bendrovė "Orbital ATK", vykdydama Tarptautinės kosminės stoties aprūpinimo atsargomis misiją. Tai dviejų vienetų "CubeSat" palydovas, kurio matmenys yra 10 cm × 10 cm × 20 cm (4 col. × 4 col. × 8 col.), o svoris - 2,8 kg, jį pagamino ir į orbitą iškėlė bendrovė "NanoRacks"; palydovas pavadintas "Asgardia-1". Bendras misijos "Asgardia-1" tikslas - pademonstruoti ilgalaikį duomenų saugojimą žemoje Žemės orbitoje veikiančiame SSD atminties įrenginyje. Erdvėlaivis turi 512 gigabaitų talpos SSD diską. Šiame įrenginyje saugomų duomenų vientisumas ir veikimas bus periodiškai tikrinami. Prieš paleidimą į duomenų saugojimo įrenginį buvo įkelti tokie dalykai kaip šeimos nuotraukos, kurias pateikė pirmieji 1 500 000 Asgardijos narių. Erdvėlaiviui pasiekus Žemės orbitą, duomenis bus galima įkelti arba atsisiųsti naudojantis "Globalstar" palydovų tinklu.
Asgardia-1 buvo iškeltas į kosmosą, o paskui NASA finansuojamos misijos metu dislokuotas JAV kompanijų, todėl palydovas priklauso JAV jurisdikcijai. Asgardia ketina bendradarbiauti su Kosmoso sutarties nepasirašiusia šalimi, galbūt Afrikos valstybe, pavyzdžiui, Etiopija ar Kenija, tikėdamasi apeiti OST apribojimą nacionalinėms valstybėms pretenduoti į teritoriją kosminėje erdvėje. Tikimasi, kad palydovas veiks 5 metus, kol jo orbita sumažės ir jis sudegs grįždamas į orbitą.
Nuolat atnaujinamą žemėlapį, kuriame rodoma "Asgardia-1" vieta jo orbitoje, talpina bendrovė "NearSpace Launch, Inc." "Asgardia-1" (NORAD palydovo identifikacinis numeris 43049) taip pat stebi bendrovė "Satflare".
Dažnai apibūdinamas kaip milijardierius, Ašurbeilis yra sakęs, kad šiuo metu tik jis yra atsakingas už "Asgardia" finansavimą ir kad nariai nefinansuos planuojamo pirmojo palydovo paleidimo. Nors išlaidos nebuvo viešai paskelbtos, "NanoRacks" teigė, kad panašūs projektai kainuoja 700 000 JAV dolerių. Projektas ketina pereiti prie sutelktinio finansavimo, kad galėtų save finansuoti. Londono kosmoso politikos ir teisės instituto atstovas Sa'idas Mostesharas teigia, kad tai rodo, jog "Asgardia" neturi patikimo verslo plano. Įsteigta bendrovė "Asgardia AG", kurios nariai gali įsigyti akcijų. "Asgardia" nori sudaryti sąlygas jos steigėjų įmonėms naudotis "Asgardia" palydovų tinklu savo paslaugoms ir verslo veiklai. Už jas ketinama atsiskaityti kriptovaliuta "Solar" ir rezervine valiuta "Lunar".
Ilgainiui Asgardija tikisi turėti koloniją orbitoje. Tai bus brangu: Tarptautinės kosminės stoties statyba kainavo 100 mlrd. dolerių, o skrydžiai į ją kainuoja daugiau nei 40 mln. dolerių už vieną paleidimą. Asgardija buvo lyginama su probleminiu projektu "Mars One", kuriuo siekiama įkurti nuolatinę koloniją Marse, nors Asgardijos organizatoriai pabrėžia, kad įkurti nedidelę valstybę orbitoje bus daug lengviau nei kolonizuoti tolimąjį Marsą. Kiti siūlomi ateities tikslai - apsaugoti Žemę nuo asteroidų ir saulės vainikinės masės išsiveržimų ir įkurti bazę Mėnulyje.
Dabartinis statusas
Jurisdikcijoje, kurioje "Asgardia" nepripažįstama kaip juridinis asmuo, "Asgardia" interesams gali atstovauti juridinis asmuo, sutikęs veikti kaip "Asgardia" atstovas. Austrijoje įsteigta korporacija, pavadinta "Asgardia AG", veikė kaip "Asgardia" atstovas.
Pripažinimas ir teritorinės pretenzijos
Tiek JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 1962 (XVIII), tiek 1967 m. Kosminės erdvės sutartimi (OST) visa kosminė erdvė buvo įtvirtinta kaip tarptautinė bendroji nuosavybė, apibūdinant ją kaip "visos žmonijos sritį" ir, kaip pagrindinį kosmoso teisės principą, skelbiant, kad į kosmosą, įskaitant Mėnulį ir kitus astronominius objektus, negali būti reiškiamos jokios pretenzijos dėl nacionalinio suvereniteto. Pagal Kosmoso sutarties VI straipsnį atsakomybė už veiklą kosmose tenka valstybėms, šios sutarties šalims, nepriklausomai nuo to, ar ją vykdo vyriausybės, ar nevyriausybiniai subjektai. VIII straipsnyje nustatyta, kad valstybė, Sutarties Šalis, paleidusi kosminį objektą, išlaiko to objekto jurisdikciją ir kontrolę.
Pasak Londono kosmoso politikos ir teisės instituto atstovo Sa'ido Mostesharo: "Visiems priimtinoje Kosmoso sutartyje labai aiškiai pasakyta, kad jokia valstybė negali pasisavinti jokios kosminės erdvės dalies". Mostesharas teigė, kad be savivaldžios teritorijos kosmose, kurioje gyvena piliečiai, tikimybė, kad kuri nors šalis pripažins Asgardiją, yra menka.
McGill universiteto Oro ir kosmoso teisės instituto direktorius ir Asgardijos teisės ekspertas Ram Jakhu mano, kad Asgardija galės atitikti tris iš keturių elementų, kurių JT reikalauja, kai sprendžia, ar subjektas yra valstybė: piliečiai, vyriausybė ir teritorija, t. y. apgyvendintas kosminis laivas. Esant tokiai situacijai, Jakhu mano, kad bus galima įvykdyti ketvirtąjį elementą - gauti JT valstybių narių pripažinimą, ir tuomet Asgardija galės pateikti paraišką dėl narystės JT.
Džoana Gabrynovič (Joanne Gabrynowicz), kosmoso teisės ekspertė, Pekino technologijos instituto Teisės mokyklos profesorė, mano, kad Asgardijai bus sunku gauti valstybės pripažinimą. Ji sako, kad Žemėje yra "nemažai darinių, dėl kurių nepriklausomos tautos statuso jau seniai vyksta ginčai. Galima pagrįstai tikėtis, kad bus ginčijamas ir negyvenamo objekto, esančio ne Žemėje, statusas".
Jungtinės Karalystės Sanderlando universiteto kosmoso teisės ekspertas Kristoferis Niumanas (Christopher Newman) pabrėžia, kad "Asgardia" bando pasiekti "visišką dabartinės kosmoso teisės sistemos peržiūrą", numatydamas, kad projektas susidurs su didelėmis kliūtimis siekiant JT pripažinimo ir sprendžiant atsakomybės klausimus. pagal kosmoso sutartį reikalaujama, kad šalis, siunčianti misiją į kosmosą, būtų atsakinga už misiją, įskaitant bet kokią žalą, kurią ji gali padaryti.
___________________
Šaltinis: wikipedia.org
Iš anglų kalbos vertė ir redagavo LAni (ufologija.lt)