Yra pačios įvairiausios informacijos susijusios su nežemiškomis civilizacijomis ir jų technologijomis, kurios neva stebimos mūsų planetoje. Žmogui, kuris tik pradeda domėtis tokiomis temomis, gali būtų sunku susigaudyti ir atsirinkti, kas verta dėmesio, o kas ne. Neretas žmogus pasiklysta informacijų labirintuose pasirinkęs ne pačius geriausius kelius savo domėjimuisi. Norėdamas bent kiek padėti šioje srityje, siūlau paprastą, bet šiam tikslui gerai tinkamą modelį.
Tie, kas turi gerai išvystytą vaizduotę, gali modelį įsivaizduoti kaip rombą, kur vienas kraštinis taškas yra objektas, kitas kraštinis taškas yra tiriantis subjektas, o per vidurį, plačiojoje dalyje, įvairių šaltinių ir informacijos kanalų visas spektras. Tas spektras atrodytų taip: a) NSO religijos, b) NSO konspirologija, c) NSO tyrimai moksliniais metodais ir d) nesusisteminti atskiri atvejai.
Manau, kad subjektas, tyrėjas pirmiausiai turi nusistatyti savo pradinį santyki su pačiu objektu. Tam reikia pamatyti savo tikrą vietą visos planetos kontekste – kad kažkur savo uždarose zonose, kontrolės centruose ir bazėse yra aukščiausia šios planetos valdžia, apie kurios veiklos galimybes ir mastus mes žinome labai nedaug. Tada, pažiūrėję tokiu globaliniu požiūriu, apžvelgę visą informacijų spektrą ir tipus, galime daryti prielaidą, kad šių keistų reiškinių paaiškinimų ieškoti už planetos ribų visai nebūtina, nes aukštesnis socialinis sluoksnis yra tiek pažengęs, kad gali patys kurti mums egzotiškomis atrodančias technologijas ir išorinė intervencija paaiškinimui visai nereikalinga. Socialiniu požiūriu dauguma tyrėjų stovi gan žemai, gali būti, kad jie mulkinami karalių rūmuose naudojamomis technologijomis, maskuojamomis ateivių kamufliažu.
Kita galimybė šiame pradiniame santykyje yra ta, kad šios technologijos visgi yra tokios pažangios, kad jų sukurti nepajėgtų net genialiausi žmonijos protai. Iš to sektų, kad anapus šių karalių rūmų, didikų dvarų, giluminės valstybės mokslinių ir karinių padalinių yra dar kažkas. Su planetos aukštuomene galėjo būti kontaktas, bet mums apie jį nebuvo pranešta. Tokia versija yra neišsenkantis sąmokslo teorijų šaltinis, maitinantis rašytojus fantastus ir ufologus.
Nusistačius šį pradinį galimybių ratą, reikia pažiūrėti į tą filtrą, kuris įstatytas tarp ufologijos objekto ir to objekto tyrėjo. Pirmos dvi kategorijos kelia daug problemų, nes jose per daug subjektyvumo, nors jų pradžia gali būti susijusi su realiu įvykiu. Galima bandyti atkapstyti šio įvykio branduolį, bet labai lengva užkibti ant manipuliatoriaus ir šarlatano kabliuko. NSO religijų tikslai sunkiai derinasi su sistemingu ufologijos objekto tyrimu, nes jų tikslas yra savo kulto ir tikėjimo propagavimas, siekiant į savo hierarchinės sistemos tinklą įtraukti kuo daugiau žmonių. Tam jie turi atrodyti patikimi „apreiškimo“ turėtojai, kad auditorijai darytų didesnį įspūdį. Keletas NSO kultų pavyzdžių yra raeliečiai, „Aetherius draugija“, „Unarius mokslų akademija“, „Dangaus vartai“. Vieni iš jų taikūs ir nepavojingi, kiti asocijuojami su „pasaulio pabaigos“ judėjimais.
Kita kategorija, konspirologinė, kuria įvairias teorijas, kuriose demaskuojamas ateivių arba planetos valdžios sąmokslas prieš paprastus žmones, siekiant išgelbėti žmoniją iš vergovės arba sunaikinimo. Vienas jų yra susijęs su Žemės kaip ateivių sukurto kalėjimo žmonėms teorija, kuris neleidžia išnaudoti tikro žmogaus potencialo, nes visi jo tikri sugebėjimai yra nuslopinti ir jis paverstas pigia darbo jėga, aptarnaujančia elitą. Tie ateiviai yra drako-reptiliniai kraugeriai, į žmogų žiūrintys tik kaip į išnaudojamą žaliavą. Įprasta šią versiją sieti su gnosticizmo teorija, kuri suteikia jai religinio kulto atspalvių. Ją propaguoja D. Icke ir kt. Kita sąmokslo teorija, jau šiek tiek paminėta, yra technologijų slėpimas. Tariama, kad karinis-pramoninis kompleksas yra padaręs didelius proveržius kosmoso technologijų srityje, tik nerodo jų žmonėms. Tai vadinamoji slaptos kosminės programos (SKP) ir atitrūkusios civilizacijos teorija.
Visas šias „fantazijas“ atmeta NSO reiškinių tyrinėtojai naudojantys mokslinius metodus, kurie renka kontaktų ir stebėjimų pranešimus ir bando įvertinti tų pranešimų tikrą prigimtį. Ši prieiga atrodo perspektyviausia, norint išlaikyti blaivų protą, bet ji irgi turi trūkumų, nes remiasi oficialia Žemės mokslo paradigma, kuri gana atsilikusi palyginus su ateivių technologijomis, todėl daug kas iš šios perspektyvos gali atrodyti fantazijomis ir kliedesiais, nors iš tikro yra paremta tikromis pažangesnio mokslo galimybėmis. Todėl, šioje srityje naudojant mokslinį metodą, reikia būti labai atviro mąstymo ir suprasti, kad čia kontaktas tarp atsilikusios ir labai pažengusios civilizacijos, ir kad atsilikusi civilizacija negali būti laikoma vertinimo kriterijumi.
Paskutinė kategorija yra nesusisteminti ir į nieką neišsirutulioję įvykiai, kontaktai ir stebėjimai, kurie pranešami remiantis savo objektyviu arba subjektyviu patyrimu. Tai svarbu, nes kontaktas gali būti ne tik objektyviame pasaulyje, bet ir subjektyviame, nors ufologai labiausiai mėgsta tai, ką galima lengvai apčiuopti ir pamatyti. Šiuo metu tik nedidelis skaičius ufologų sugeba tinkamai analizuoti subjektyvius kontaktuotojų potyrius, nenurašant visko lengva ranka kaip psichinio sutrikimo. Tačiau suprantu, kad su tokiomis versijomis neišsilavinusioje visuomenėje labai lengva susigadinti reputaciją ir būti paverstu viešu pajuokos objektu.
Tyrimams spektras labai platus, bet natūraliai visi sulenda į tas kategorijas, kurios akivaizdžiausios, lengviausiai objektyviai patikrinamos. Toks kelias palankiausias norint susiformuoti rimto tyrėjo įvaizdį. Tačiau, kita vertus, atsiranda tyrėjų, dirbančių ne vien dėl įvaizdžio, bet ir dėl tiesos.
Šaltiniai:
1. https://en.wikipedia.org/wiki/UFO_religion
Straipsnio autorius - Klajūnas