O aš irgi noriu pasidalinti naujomis savo mintimis apie savo patirtis.
Radau kai ką bendro ir tarp savo stebėtų NSO. Nežinau tik kodėl iš meškos ausies jų dar neatkopijavau čia, bet kas ne pirmi metai su mumis, tas žinot, o kitiems - greitu metu pasistengsiu atkopijuoti. Jau kelintą kartą žadu tai padaryti
1 NSO kurį čia noriu aptarti yra mano stebėtas Vilniuje, kai astronominio stebėjimo metu su žiūronais, labai iš arti pamačiau be garso skrendantį disko formos objektą. Kaip ankščiau rašiau, jis man pasirodė
lyg pusiau permatomas kažkodėl, bet aiškaus disko kontūro, bei jo centre, mažu ratu švietė blausios oranžinės šviesos. NSO manevravo Vilniaus centro link. Pabrėšiu dabar tik tai, kad
mačiau jį tik pro žiūronus. Kai nusisukau pakviesti kitą liudininką, NSO jau buvo pradingęs (o gal ir ne - apie tai tuoj pat).
2 NSO grupę stebėjome kartu su Nohobo, Kietaviškėse, taigi esam du liudininkai. Tai irgi buvo aprašyta, bet senojoje meškos ausyje. Turiu kopijas, įdėsiu vėliau aprašymą. Trumpai: NSO grupę pastebėjome iš stovinčio automobilio, per priekinį stiklą . Abu su Nohobo vienu metu. Iškart puolėm išlipti iš mašinos, kad geriau matytųsi. Aš lipdamas iš mašinos, nenuleidau akių nuo NSO, stebėjau juos
per priekinį stiklątačiau lipant man sekundei priekinė stoikė užstojo vaizdą. Vos išlipus, NSO nebesimatė.
Aš tik dabar supratau, kas vienyja abudu šitus atvejus.
Stiklas. Abiejais atvejais NSO mačiau per stiklą, o plika akimi ne.
Įdomu ar ne?
Šiaip stiklas tikrai neprideda jokio regimojo pločio, kaip tik susiaurina, jei mąstant teoriškai. Šiandien, realiai po 10 metų, man gimė galimas paaiškinimas. Aišku tik hipotetinis. Tuoj paaiškinsiu.
Man visada buvo keista, kodėl stebint pirmą NSO, nors nusisukau gal tik trim sekundėm, pagal jo greitį, turėjau jį tikrai dar pamatyti danguje. Bet nepamačiau.
Bet nežiūrėjau antrąkart per žiūronus - galbūt tai ir buvo mano klaida. Taigi pradėsiu savo hipotezę paaiškinti nuo šito atvejo.
Stiklas šviesos bangas išfiltruoja, todėl daugiau per jį nepamatysi, nebent mažiau. Atmetam. Tačiau, žiūronas susideda mažiausiai iš dviejų lęšių. Paprastai jų būna daugiau. Kodėl mano NSO atrodė, lyg pusiau permatomas? Galbūt todėl, kad aš iš dalies ir mačiau dangų.
Jeigu tikėti, kad NSO sugeba naudoti optinę maskuotę, ar tai būtų naudojant fiziką, ar apgaunant akis, ar protą - tarkim, kad plika akimi mes jo ir nematome. Nemėgstu prielaidų, bet išklausykite toliau: Tarp žiūrono lęšių galėjo įvykti atspindys ir man tas NSO atspindys grįžo nuo vidurinio lęšio į akį, kartu susiliedamas su tiesiogiai matomu vaizdu dangaus (šviesa, tiesiai pereinančia per lęšį), kuriame tariamai nieko nėra (tik "nematomas" NSO) - būtent tai paaiškintų, kodėl NSO pasirodė
pusiau permatomas.
Nežinau ar paaiškinau aiškiai, taigi kitais žodžiais: Mano matytas NSO yra
suma tiesiai einančios šviesos per žiūrono visus lęšius (normalus vaizdas), bei atspindžio nuo okuliaro į objektyvą ir atgal į okuliarą. Jeigu mano okuliaras "matė" NSO, logiška, kad šviesą nuo jo atspindėjo atgal, o objektyvas ją dar kartą atspindėjo atgal į okuliarą. Jeigu NSO maskuotė apgauna akį, bet neapgauna stiklo, vadinasi
tokio NSO plika akimi nepamatysi, bet įmanoma jį pamatyti per dvigubą atspindį - štai kur mano teorija.
Antrąjį NSO (grupinį) mes taip pat stebėjome per stiklą, o tik išlipus danguje nieko nebuvo. Tuo metu tikrai nepagalvojome staigiai grįžti atgal į mašiną, ir patikrinti, kad būtent stiklas mus įgalino matyti juos. Praleidom progą patikrinti šią teoriją, bet tai buvo stresinė situacija ir to tikrai nesugalvojome. Tik po 10 metų pradedu galvoti. Tačiau automobilio stiklas buvo tik vienas, ne taip kaip žiūrone. Mano atspindžio teorija čia nelabai tinka, arba netinka tik iš dalies, nes galbūt aš ją netaip formuluoju. Tačiau mašinos priekinis stiklas nėra vienas stiklas - realiai tai yra "sumuštinis" iš trijų dalių- stiklas, plastikas, stiklas (vadinamas tripleksas). Nors tarp jų atstumo nėra, tačiau vėlgi nuo NSO krentanti šviesa (vaizdas), vėl perėjo per minimum du stiklus (tris, jei skaičiuoti plastiką). Minimalus atspindys gal ir galėjo būti, tačiau jis nebūtų fokuse. Galbūt čia visai kitas mechanizmas buvo, tačiau abu NSO vienyja du stiklai.
Iš tikrųjų aš nežinau ir negaliu pasakyti, kodėl stiklas man du kartus padėjo pamatyti NSO, tik spėlioju, tačiau vienas dalykas aiškus - abu kartus šviesa perėjo nemažiau kaip 1 stiklą. Patikslinu, mano žiūronai taip pat turėjo stiklinius, ne plastikinius lęšius, kaip dabartiniai žaislai.
Ką manote? Gal laikas sukurti ufologo akinius iš dvigubo stiklo?
P.S.: visiškai juokaujant, tai gali būti atsakymas, kodėl ankščiau buvo fiksuojama daug daugiau NSO nei dabar - žmonės nešiojo tikrus stiklinius akinius, o dabar lęšiai plastikiniai
Taip pat - kodėl fotografijose būdavo NSO, kurių plika akimi nesimatydavo? Nebūtinai dėl fotojuostos platesnio fiksuojamo šviesos spektro, kaip populiariai aiškina ufologai. Gero fotoaparato (arba visų senų) lęšiai juk stikliniai. Nesulyginsi su telefono kameromis, kur lęšis plastikinis.
Vėlgi sakau, tai tik spėliojimas, bet pamąstyti įdomu.