Įdomus spėjimas, San IL.
Vakar kaip tik žiūrėjau pro plastikinius plačius langus į vakarėjantį dangų. Pagalvojau, gal kokį objektą pamatysiu. Įsivaizdavau, kaip tai galėtų atrodyti, kiek akys gali įžiūrėti. Pvz.: skrendančią žąsų grupelę ne taip jau ir paprasta įžvelgti už poros kilometrų. Kai esi lauke, ausys pagauna gagenimą, tada lengviau orientuotis ir atsisukti reikiama kryptimi. O jei garso nėra? Kokia tikimybė, kad akys užčiuops kažką neatpažinto? Žinau, kad akys labai greitai pagauna judančius, net mažus objektus; bet debesys irgi juda.
2010 metais naktį taip pat stebėjau disko formos objektą. Dabar domiuosi, kaip apskaičiuoti, kokio jis galėjo būti dydžio ir kokiu atstumu. Beje, mano atvejis: stebėjau pro atvirą langą ir be linzių. O gal jie naktį nenaudoja optinės maskuotės?

Papildymas:
Man ką tik kilo dar viena mintis. Žvaigždžių dieną nematome dėl saulės skleidžiamos šviesos. O ką jei "jie" maskuojasi "žvaigždės" principu? Naktį - "jie" matomi puikiai, nes liudininkų teigimu skleidžia įvairias šviesas, sako, kad būna panašūs į žvaigždes. [Bet aš mačiau nešviečiantį NSO naktį.] O dieną, dėl jų skleidžiamos šviesos - paprasčiausiai nesimato, kaip žvaigždžių, skrendančių lėktuvų signalinių šviesų. Įdomu, ar įmanoma kažkaip išfiltravus saulės spektrą, užfiksuoti kitokį spektrą, gal net su išlaikymu? Atrastume tokių švieselių "kelią", tinklą, trajektoriją. Kaip antai fotografavimas prietemoje su ilgu kelių sekundžių (minučių) išlaikymu, kai gauname judančios mašinos paliktą šviesų žymę. Skirtumas toks, kad tai turtėtų būti atlikta dienos metu. Galima būtų pradžiai eksperimentuoti su praskrendančiu lėktuvu. Kažin, ar jie įjungia signalines šviesas dieną?

Ačiū už mintis.

Kokia tikimybė, kad akys užčiuops kažką neatpažinto? Žinau, kad akys labai greitai pagauna judančius, net mažus objektus; bet debesys irgi juda.

Akys judančio objekto gali ir nepastebėti. Yra motorinė judančių objektų sekimo funkcija - tiesa pasakius, tai vienintelis kontroliuojamas akies judesys, kurio negalėtumėte atlikti savanoriškai. Mes savanoriškai akis galim judinti tik staigiais, fiksuotais judesiais (saccades), tačiau jeigu jos užfiksuoja judantį daiktą, įmanomas kontroliuotas akies judesys (optokinetinis atsakas), bet tik judančio objekto sekimui.

Debesis yra didelis judantis objektas. Jeigu matote kažkokį kontūrą debesyje, jį taip pat galite akimis sekti.

O kad akys gali nepamatyti (neužfiksuoti) judesio, tai iš tikro visi tie pramoginiai magijos triukai tuo paremti.

O dieną, dėl jų skleidžiamos šviesos - paprasčiausiai nesimato, kaip žvaigždžių, skrendančių lėktuvų signalinių šviesų. Įdomu, ar įmanoma kažkaip išfiltravus saulės spektrą, užfiksuoti kitokį spektrą, gal net su išlaikymu? Atrastume tokių švieselių "kelią", tinklą, trajektoriją.

O čia tai originali mintis, niekur negirdėjau nieko panašaus! Tikrai negaliu atsakyti ar taip įmanoma ir ar tai veiktų, bet ilgos ekspozicijos idėja skamba kaip visai realus būdas tam patikrinti. Tik mano nuomone, reikėtų tam naudoti juostinį fotoaparatą, dėl to kad fotocheminė reakcija turi platesnį spektrą šviesai, nei skaitmeninė.
Apie tai dar pamąstysiu, bei pasikonsultuosiu su geriau fiziką išmanančiais žmonėmis, ar tokia teorija galėtų bent hipotetiškai egzistuoti.

Akys judančio objekto gali ir nepastebėti. Yra motorinė judančių objektų sekimo funkcija...

Ilgą laiką tekdavo keliauti į darbą nemažą atstumą autobusu, kuomet autobuso keleivių būdavo nedaug. Pastebėjau, kad žmogus nesąmoningai į kitą žmogų žiūri akis į akį. Kad ir labai mažą laiko dalį, vos kelias mikrosekundes. Toliau nuleidžia akis arba tipo nieko nepastebi, dairosi pro langus. Vat ir užkliuvo tai, kad akys padaro labai greitus judesius, ką ir pastebi kito žmogaus akys. Žinoma, jei žmogus stipriai mosikuoja rankomis, tada pirmenybę akys teikia rankoms. Tas pats ir su NSO, meteoritų, paukščių stebėjimu. Jei kažkas juda ganėtinai greitai, akys tai pamato. O kai objektai nejuda ir dar jokio garso neleidžia - tai nors pirštu į objektą badyk, kiti sunkiai pamatys... nebent, tas objektas turėtų būti ohoho kokio dydžio!

...ilgos ekspozicijos idėja skamba kaip visai realus būdas tam patikrinti. Tik mano nuomone, reikėtų tam naudoti juostinį fotoaparatą...

Vakar kaip tik nusipirkau naują National Geographic LT žurnalą. Nu kur gi nenusipirksi, kai viršelyje užrašas akis bado "Mes ne vieni" Aišku, informacijos tokiuose leidiniuose mažoka, kaip mano vyras nuolat prikimba, bet abstraktūs samprotavimai stulbina. 47-nios potencialiai gyventi tinkamos egzoplanetos, daugiau kaip 3800 - žinomos egzoplanetos, maždaug 4400 - papildomos planetos, kurias turėtų atrasti TESS (palydovas su 4 fotoaparatais po 10,5 cm). Susidaro įspūdis, kad šiuo metu veikiantys antžeminiai ir palydoviniai teleskopai fiksuoja regimąją optiką. Bet va nuo 2021 m. jau bus naudojami infraraudonųjų spindulių aparatai. Dabar prekyboje termovizoriai yra brangūs, nuo 600 iki kelių tūkst. eurų. Tik bėda, kad NSO gali būti per šaltas objektas tokiam aparatui ir šis nefiksuos šilumos. O gal?

O dabar apie sutapimus.
Neįsivaizduoju, kokiu būdu manyje gimsta mintys... Tikriausiai - tai ne tik už sąmonės, bet ir pasąmonės ribų... Labai keistai susidėlioja įvykiai, kurių nesitiki (o gal ir tikisi smegenys). Tai jau liečia, ko gero, laiko temą. Pateiksiu kelis pavyzdžius, į kuriuos atkreipiau dėmesį ir galiu šviežiai prisiminti. T.y. 3-4 dienų šviežumo.
a)
2019-03-11 per TV reklamuoja National Geographic LT žurnalą "Mes ne vieni"; mintis: reiktų nusipirkti (ilgai nepirkau);
2019-03-12 čia ufologijoje rašau apie galimybę kaip nors užfiksuoti NSO pėdsakus;
2019-03-14 nusiperku minėtą žurnalą, perskaitau apie "JŲ" paiešką;
2019-03-15 randu San IL atsakymą, dėl ilgos ekspozicijos idėjos, kurią parašė 03-14;
2019-03-15 gimsta mintis, kodėl nepanaudojus infraraudonųjų spindulių.
Painumas čia tame, kad po daugybės metų tylos, dar neperskaičiusi žurnalo straipsnio, anksčiau gimsta idėja, kaip užfiksuoti NSO pėdsakus. Viskas būtų paprasta ir logiška, jei pirmiausia būčiau perskaičiusi žurnale, o tik po to mestelėjusi idėją. A?
b)
2019-03-11 žiūrėjau pro langą į dangų: gal kokį neatpažintą objektą pamatysiu.
2019-03-12 13:59 vėl gi šioje temoje rašiau, kad žiūrėjau 03-11 pro langą į dangų.
2019-03-12 23:00 tikrai pro kitą langą pastebėjau kažką keisto. Mintyse analizavau ar tai tik paprastas debesis, ar kažkas daugiau. Mat tą vakarą nebuvo nė debesėlio, giedra, o už kokio pusės kilometrų kybo virš aukštos įtampos laidų keistai pasviręs smailiu galu link žemės, kokių 30 laipsnių kampu; platesnis galas beformis, pakilęs. Jo ilgis apie 200 metrų. Šviesus kaip debesis, truputį apšviestas tolimos (už kokių 200 m) gatvės lempų. Atstumas tarp žemės ir jo, kaip žemiausių debesų. Stebėjau apie kelias minutes (ar juda, ar tirpsta - jokio judesio), po to teko nueiti. Ir vėl už kelių minučių pažiūriu - jo neliko. Dairiausi pro kitų kambarių langus, į visas keturias puses. Jokių požymių. Rūko tą naktį niekur nebuvo. Taigi 23:08 - "debesies" neliko. Vėjo nebuvo.
2019-03-13 ryte stebėjau kaip atslinkę debesys juda, bet tikrai net esant didesniam vėjui nedingsta per labai trumpą laiką (bent 10 min.). Tiesa, toje pačioje vakarykštėje vietoje buvo panašiai pakrypusių debesų, bet jų judesys bent buvo pastebimas. Tą pačią dieną užpildžiau čia nepaaiškinamo reiškinio formą. Smulkiau žino portalo administracija.
Įdomumas tame, kad jau ilgą laiką apie pamatymo savo akimis NSO nebuvo nė menkiausios minties; stebėdavau tik gražiai, įdomiai atrodančius debesis, saulėlydžius ir žinau, kad tai gamtos išdaigos. O va, pagalvojau ir še Po paros turiu vaizdelį.
Taigi šie du pavyzdžiai - tik lašas jūroje. Būna ir visokių kuriozų asmeniniame gyvenime, o ypač skaitant paskutines knygas. Ko gero, dabar suprantu, kodėl nuo vaikystės turiu įprotį kažką pasižymėti kuo detaliau ir su datomis; net fotoaparato suteikiama galimybe peržiūrėti foto informaciją nepasitikiu ir visada įrašau pavadinimuose datą.

Noriu miegot ramia sažine, tad postinu šį postą

Pamastymu nebus nes jau galva nebedirba, pirštai tik, kad klava maigyt...

Esmė ta, jog šviesos greitis yra apibrežtas dydis, jis tiksliausiai apibrežia elektromagnetiniu bangu sklidimo greičio konkstanta vakume, bet kažkodėl adrodo kad ne "c", "c" aplamai reiškia šviesos greiti. Bet gal kažkur ir pro šalį, bet esmės tai nekeičia.

Taip light speed yra neginčijamas, 3*10^8 m/s^2, bet kiek pamenu lygtais iškreipus erdve, arba tiesiog magnetiniu lauku "apsišarvavus" (ale ot įdėja postinant, reik tikrint...), šviesos greitis sulėtėja, ir bet kokioj terpėj iššskytus vakume šviesos greitis sumažėja, bet šviesai palikus ta terpe, kad ir ora, šviesos greitis padidėja iki neginčijamo skaičiaus.

"youtube" playlistas baiges, kol kita uždėjau...

Žodžiu, yra daiGtas, jis šviesos greiti sulėtina ir kažkokiu budu tas daiGtas tampa nematomas, bet kadangi stiklas ji vėl suletina, jis matomas, bet iš esmės šviesa išėjus į ora, vel juda savo greičiu, bet gal ten gaunasi kokia tai nesamonė "nematomas (ore) - matomas (ore, bet už stiklo)...

Matomumas - šviesa atsispindi nuo daiGto, ir mes ji matom, o vat jei šviesa nebesugrįš? Ė, juk taip B-2, U-2, F117, F22, F35 ir pan kavojas nuo radadru, esmė kad spindulys eitu bet kur tik ne atgal.

Arba dar įdėja, jei tarkim sulėtina šviesos greiti, ir tas daiGtas nematomas, žiurint per stikla matematiškai viskas susilygina ir tampa 1, ir vuoalia, matosi jis...

Ė, visi liudininkai kurie matė NSO ar UFO (ale kaip geriau? ), juos matė geru oru?

Esmė kad esant blogam orui pagal teorija šviesos greitis bus mažesnis... Butent matomos šviesos, ne konstantos...

Juk net per kažkokia laida rodė kad išgautu 6 ms mažesni vėlavima tiese tuščiavidurius optinius kabelius...

Dar prisiminiau iš kolegijos, jog labai dideliuose atstumuose, yra atsižvelgiama kuri šviesa greičiau atsklis, raudona bus letesnė už žalia...

Suvėliau tai kaip reikiant, reiks grįžt prie UFO domėjimosi...

Žodžiu einu miegot...

Kas geriau 95% ar 96%? Rafinuotas ar distiliuotas?

Tschuss

Pijokas parašė: Kas geriau 95% ar 96%? Rafinuotas ar distiliuotas?

Sveikas, Pijoke! Kaip tau tai siūlyčiau tris dienas pagerti 100% distiliuotą vandenį, prieš gręsiančią kepenų transplantaciją!

Pijokas parašė: bet kokioj terpėj iššskytus vakume šviesos greitis sumažėja, bet šviesai palikus ta terpe, kad ir ora, šviesos greitis padidėja iki neginčijamo skaičiaus .

Gal tu man galėtum atsakyti į klausimą, dėl kokio daiGto (kodėl) šviesos greitis grįžus į vakumą vėl padidėja? Šitoj vietoj nesuprantu fizikos. Juk pagreičiui reikalinga energija. Na bet čia turbūt kvantinė fizika. O jos tikrai nesuprantu. Ar jai nereikalinga energija pagreičiui (negalioja įprasti dėsniai), ar čia vakume slypi kokios neaiškios jėgos?

Visiem kas nesuprato, tai čia mūsų senas draugas rašo. Jis bando paaiškinti mano pastebėjimą, kodėl NSO abu kartus man matėsi per stiklą. Kaip stiklas galėtų pasitarnauti kaip filtras (!) ir parodyti daugiau (!), nei galime matyti . Teiginys neskamba logiškai, bet tame ir visas samprotavimas.

Galbūt čia kaip ir garse, tylesnį garsą lengviau išgirsti kai aplink nėra triukšmo. Taigi filtrai ten naudojami būtent "pamatymui". Jeigu turime labai silpną garso lygį (arba vadinkim signalą) ir triukšmas daug garsesnis už signalą, jeigu tiksliai žinai kokia triukšmo sandara ją galima pilnai išfiltruoti ir rezultate gauti aiškų signalą (garsą). Negirdėjau, kad tai taikoma šviesoje, bet kažkas panašaus taikoma ir radijo signaluose, o jų prigimtis juk tokia pat kaip šviesos (elektromagnetinės bangos).

Negaliu nepasisveikinti Pijoke Nu ir niką susigalvojai ... Jai San IL nebūtu pasakęs kas tu, bučiau labai skeptiškai sureagavęs. Vienu žodžiu, malonu matyt senus gerus narius, SVEIKINU prisijungus

lnk.lt/video/trecia-lentyna-keliavimas-l...ar-tai-imanoma/58183

Čia iš tos pačios serijos apie laika ir šviesos iškreipima.

Taigi šviesa eidama per kuna suletėja, ja suletina kuno per kuri eina šviesa tankis, iš jo išejus šviesos greitis vėl 3*10^8 m/s^2

Šviesa yra el bangos, jos niekada nenuslopsta (pagal formule kuria užmiršau, bet tikrai ji taip teigia), wifi signala galima pagaut toooli, bet tai priklauso nuo triukšmo ir nuo irangos jautrumo. Net pirmuose OF kabeliuose buvo regeneratoriai tam tikrame atstume, ir per pati kabeli buvo tiekiama elektra.

Taigi iškreipia šviesa, ir tada nesimato, bet ji eidama per stikla praranda greiti ir energija, griįžta į ora, greiti atgauna, bet energija jau prarasta...

Taigi iškreipia šviesa/laika ar koki biesa, bet šviesa visvien atsispindi nuo objekto, bet jo nesimato nes musu akims per didelis intensivumas, nors wrong, tada akintu žiurint. Po stiklu ji praranda energina, praradus energija, tampa nebeiškreipta? Ir matoma... Na kažkaip taip turėtu but...

Garsas yra skersinės bangos, ir kieto ar apykiečio kuno vibracija. Šviesa taip lengvai neiškreipiama, kaip garsas.

Minčių dėstymas 2

Einu miegoti

Nesupratau momento ,kad eidama per stikla ji praranda greitį ir energiją,tačiau išėjus iš pasipriešinimo zonos ji ir vėl atgauna sklidimo greitį?,o energijos ne? Be energijos sklidimo greičio neatgausi,gal greičiau įveikus kliūtį šviesa nuslopsta,tokiu dydžiu kokiu ji prarado energiją.Vėlgi lieka šviesos greičio sklidimo nonsensas,jis turi būti pastovus dydis,kaip jis gali sumažėjęs vel staiga padidėti,kai dingsta optinė varža? Kieno gi sąskaita jis padidėja? Jeigu optinė varža maža šviesos galia ją pramuša tačiau sumažėja jos sklidimo nuotolis,o jeigu varža pakankama šviesa tiesiog nuslopsta tame pasipriešinime.

Einšteinas teigė jog šviesos greitis iš esmės nekinta.

O pagal ta teorija ir tai kaip teigia fizika, šviesos greitis grįžta, i toki koks buvo, tik signalas silpnesnis.

Bet sumoj labai įdomiai gaunasi, kad greitis nekinta, bet galia mažėja.

Su judančia mašina pavizdys letinka, su lempute tinka.

Juk jei 230V švies gerai, paduosi 150V švies silpniau, galia bus mažesnė, intensyvumas mažesnis, o šviesos greitis juk tas pats.

Ir dar.

Lyginti galima su cunamio banga, jos greitis mazas, bet mase didele, t.y. energija. Pvz juk 1 litras vandens prateka per minute vamzdziu 1 m/s greiciu, kitu storesniu vamzdziu prateka 100 litru vandens, tuo paciu greiciu 1 m/s. Tai kas tures daugiau energijos? Greitis tas pats.

Lazeris 5 mw ir 125 mw, šviesos greitis tas pats, tik vienas uždega degtuka, kitas tik šviečia.

Radijo siustuvas, 2w ir 2 kw, 2 kw girdesis toliau, bet tik todel jog tie 2w nuslobsta, ir jautrumo nebeuztenka sugauti signala.

Ir dar.

Gama spinduliuote yra el bangos, jos perejus per švina turi greiti ta pati, bet energijos praranda...

Bet kaip visa ta chuinia padaro objektus matomus iš nematomu?

Nes kaip sakiau didelis intensyvumas akintu, nebent visa tai yra paslepiama "triuksme", vel ta pati kolegija, jog buvo sugalvota signalus paslepti triuksme ir is esmes visi galvojo jog tai triuksmas. Stiklas sumazina greiti ir isskaido energija, jos nebeuztenka sleptis triuksme ir objektas matomas.

Lietuvių kalba - minčių dėstymas: 2

Lietuvių kalba - minčių dėstymas: 2

O tu pirma parašyk viską ką galvoji, tada perskaityk, susitvarkyk tekstą ir atkopink, aš bent jau taip darau

Samprotavimai įdomūs, labai į temą, bet deja kol kas prie nieko nepriveda. Gal ir neįmanoma taip paprastai to paaiškinti, o galbūt apskritai mano spėjimas nuo pat pradžių neteisingas.

Jei dar turėsi minčių - parašyk.

Apskritai šita tema yra labai svarbi gvildenimui. Reikia ir toliau ieškoti tų NSO kontaktų kokio nors dėsningumo.
Inkognito manęs prašė dėl to kai ką ja atsiųsti - aš dar nepamiršau! Tik labai laiko stygius dabar...