Akys judančio objekto gali ir nepastebėti. Yra motorinė judančių objektų sekimo funkcija...
Ilgą laiką tekdavo keliauti į darbą nemažą atstumą autobusu, kuomet autobuso keleivių būdavo nedaug. Pastebėjau, kad žmogus nesąmoningai į kitą žmogų žiūri akis į akį. Kad ir labai mažą laiko dalį, vos kelias mikrosekundes. Toliau nuleidžia akis arba tipo nieko nepastebi, dairosi pro langus. Vat ir užkliuvo tai, kad akys padaro labai greitus judesius, ką ir pastebi kito žmogaus akys. Žinoma, jei žmogus stipriai mosikuoja rankomis, tada pirmenybę akys teikia rankoms. Tas pats ir su NSO, meteoritų, paukščių stebėjimu. Jei kažkas juda ganėtinai greitai, akys tai pamato. O kai objektai nejuda ir dar jokio garso neleidžia - tai nors pirštu į objektą badyk, kiti sunkiai pamatys... nebent, tas objektas turėtų būti ohoho kokio dydžio!
...ilgos ekspozicijos idėja skamba kaip visai realus būdas tam patikrinti. Tik mano nuomone, reikėtų tam naudoti juostinį fotoaparatą...
Vakar kaip tik nusipirkau naują National Geographic LT žurnalą. Nu kur gi nenusipirksi, kai viršelyje užrašas akis bado "Mes ne vieni"
Aišku, informacijos tokiuose leidiniuose mažoka, kaip mano vyras nuolat prikimba, bet abstraktūs samprotavimai stulbina. 47-nios potencialiai gyventi tinkamos egzoplanetos, daugiau kaip 3800 - žinomos egzoplanetos, maždaug 4400 - papildomos planetos, kurias turėtų atrasti TESS (palydovas su 4 fotoaparatais po 10,5 cm). Susidaro įspūdis, kad šiuo metu veikiantys antžeminiai ir palydoviniai teleskopai fiksuoja regimąją optiką. Bet va nuo 2021 m. jau bus naudojami infraraudonųjų spindulių aparatai. Dabar prekyboje termovizoriai yra brangūs, nuo 600 iki kelių tūkst. eurų. Tik bėda, kad NSO gali būti per šaltas objektas tokiam aparatui ir šis nefiksuos šilumos. O gal?
O dabar apie sutapimus.
Neįsivaizduoju, kokiu būdu manyje gimsta mintys... Tikriausiai - tai ne tik už sąmonės, bet ir pasąmonės ribų... Labai keistai susidėlioja įvykiai, kurių nesitiki (o gal ir tikisi smegenys). Tai jau liečia, ko gero, laiko temą. Pateiksiu kelis pavyzdžius, į kuriuos atkreipiau dėmesį ir galiu šviežiai prisiminti. T.y. 3-4 dienų šviežumo.
a)
2019-03-11 per TV reklamuoja National Geographic LT žurnalą "Mes ne vieni"; mintis: reiktų nusipirkti (ilgai nepirkau);
2019-03-12 čia ufologijoje rašau apie galimybę kaip nors užfiksuoti NSO pėdsakus;
2019-03-14 nusiperku minėtą žurnalą, perskaitau apie "JŲ" paiešką;
2019-03-15 randu San IL atsakymą, dėl ilgos ekspozicijos idėjos, kurią parašė 03-14;
2019-03-15 gimsta mintis, kodėl nepanaudojus infraraudonųjų spindulių.
Painumas čia tame, kad po daugybės metų tylos, dar neperskaičiusi žurnalo straipsnio,
anksčiau gimsta idėja, kaip užfiksuoti NSO pėdsakus. Viskas būtų paprasta ir logiška, jei pirmiausia būčiau perskaičiusi žurnale, o tik po to mestelėjusi idėją. A?
b)
2019-03-11 žiūrėjau pro langą į dangų: gal kokį neatpažintą objektą pamatysiu.
2019-03-12 13:59 vėl gi šioje temoje rašiau, kad žiūrėjau 03-11 pro langą į dangų.
2019-03-12 23:00 tikrai pro kitą langą pastebėjau kažką keisto. Mintyse analizavau ar tai tik paprastas debesis, ar kažkas daugiau. Mat tą vakarą nebuvo nė debesėlio, giedra, o už kokio pusės kilometrų kybo virš aukštos įtampos laidų keistai pasviręs smailiu galu link žemės, kokių 30 laipsnių kampu; platesnis galas beformis, pakilęs. Jo ilgis apie 200 metrų. Šviesus kaip debesis, truputį apšviestas tolimos (už kokių 200 m) gatvės lempų. Atstumas tarp žemės ir jo, kaip žemiausių debesų. Stebėjau apie kelias minutes (ar juda, ar tirpsta - jokio judesio), po to teko nueiti. Ir vėl už kelių minučių pažiūriu - jo neliko. Dairiausi pro kitų kambarių langus, į visas keturias puses. Jokių požymių. Rūko tą naktį niekur nebuvo. Taigi 23:08 - "debesies" neliko. Vėjo nebuvo.
2019-03-13 ryte stebėjau kaip atslinkę debesys juda, bet tikrai net esant didesniam vėjui nedingsta per labai trumpą laiką (bent 10 min.). Tiesa, toje pačioje vakarykštėje vietoje buvo panašiai pakrypusių debesų, bet jų judesys bent buvo pastebimas. Tą pačią dieną užpildžiau čia nepaaiškinamo reiškinio formą. Smulkiau žino portalo administracija.
Įdomumas tame, kad jau ilgą laiką apie
pamatymo savo akimis NSO nebuvo nė menkiausios minties; stebėdavau tik gražiai, įdomiai atrodančius debesis, saulėlydžius ir žinau, kad tai gamtos išdaigos. O va, pagalvojau ir še
Po paros turiu vaizdelį.
Taigi šie du pavyzdžiai - tik lašas jūroje. Būna ir visokių kuriozų asmeniniame gyvenime, o ypač skaitant paskutines knygas. Ko gero, dabar suprantu, kodėl nuo vaikystės turiu įprotį kažką pasižymėti kuo detaliau ir su datomis; net fotoaparato suteikiama galimybe peržiūrėti foto informaciją nepasitikiu ir visada įrašau pavadinimuose datą.