Taip dėl įdomumo paanalizavau kaip kiekvieną karta apturėdavau kontakta su jais ir aplinkybes kurios tada būdavo. Visaisis atvejais pastebėjau,kad jeigu ką nors suplanuoju iš anksto atlikti ir tai noriu kuo greičiau padaryti visada kažkodėl apsireiškia ir jie ir pabando tai sutrukdyti.
1. Atvejis jau rašiau kad ta sekmadienio popietę buvau suplanavęs padirbėti prie modelio konstrukcijos ir netgi iš anksto beveik mėgavausi kaip sau vienas namuose ramiai padirbėsiu prie savo modelio,kai nelauktai pasigirdo duryse skambutis ir atsibeldė Jonas Karla su savo pageidavimu jį nuvežti į mišką pusvalandžiui. o kaip visa buvo jau skaitėte.

2.Atvejis Buvau jau prieš budėjimą namuose suruošęs visas medžiagas išlieti betoninį sodo taka ir apgalvojęs iki smulkmenų kaip visa tai darysiu,todėl 4 val.nakties, grįžęs iš budėjimo posto nėjau miegoti,o norėjau kuo greičiau grįžti namo ir pabaigti tai ka buvau sugalvojęs. Ir čia belaukiant autobuso stotelėje reikalai taip pakrypo, kad susitikau ta balto metalo rutulį su iliuminatoriumi šone.

3. Atvejis Būnant pas uošvienę Šilalės rajone nuėjau iš automobilio bagažinės paimti dovanos ir kol pasilenkęs ten ieškojau tarp daiktų jos,pajutau kažkieno įdėmų žvilgsnį ir atsisukęs net krūptelėjau iš netikėtumo,virš manes lėtai skrido kažkoks milžiniškas lėktuvas su 4 reaktyviniais varikliais gal kokių tiktai 30 m. aukštyje,bet aš išgirdau pirma ne variklius, o pajutauman į pakaušį įremtą įdėmų žvilgsnį ir tik tada jis tarsi iš mandagumo negarsiai suburzgino savo motorais.Prie jo netoli nuo manęs esančių iliuminatorių mačiau prispaudusius nosis kažkokius žmogystas ir jis gana lėtai nuskrido Kvėdarnos link. Tokiame aukštyje tokie lėktuvai tik eina tūpti, o aplinkui netgi tokiu aerodromų tur būt nera, kad priimtų tokius transatlantinius gigantus.Nuskrido tolyn jie lėtai tarsi mėgautūsi tuo skrydžiu.
4 Atvejis.3 val. nakties išvažiavome mano automobiliu iš Kauno į Vilniaus aerouosta,-jame važiavau aš,mano žmona anūkėlis Gustavas ir dukra Neringa,- nelabai toli nuo Vilniaus ar Vievio pamatėme toli rytuose horizonte Lėktuva, kuris lėtai skrido iš Pietų šiaurės kryptimi,viršuje jo užsidegdavo sinchroniškai žalia ugnis o apačioje raudona.Tas nukrypimas nuo normos mane iš karto suintrigavo ir aš pagalvojau ar čia tik ne NSO.Po neitikėtinai trumpo laiko tarpo aš pamačiau, kad jis jau netoli mūsų ir skrenda tiesiai į mus viršuje periodiškai blykstelėdamas milžinišku žalios spalvos trikampiu,tačiau tada aš negalėjau sustot,i nes važiavau kelio remonto apribota eismo juosta,o be to moteriškos ragino nesidairyti į šviesas danguje o greičiau spausti į aerouosta idant nepavėluotume š lėktuvą išskrendantį į Madridą.

Apibendrinant visus tuos stebėjimus darau išvada, kad jie visuomet pasirodo tada, kada tam yra pats neparankiausias laikas ir visiškai netrokšti kontakto su jais. Ar jie taip daro tyčia ar čia tik toks nelemtas sutapimas?- kol kas to negaliu suprasti.

Įdomus pastebėjimas, tokius faktus ir aš bandžiau sulygiagretinti, iš savos patirties.

Kai liudijau tą nepaaiškinamą garsą tavo pagrobimo vietoje, man ant kaklo kabėjo fotoaparatas, gebantis įrašyt stereofoninįi garsą dviem aukštos kokybės kondensatoriniais mikrofonais. Tu man dar telefonu pasakei - įrašyk, o aš atsakiau "neturiu su kuo". Galvojau apie diktofoną, kurio neturėjau, o apie puikiai garsą įrašantį fotoaparatą tiesiog neatėjo mintis.

Buvo ir kitas atvejis, kai turėjau fotoaparatą ir nenufotografavau įspūdingo NSO. Tiesiog nedaėjo.
Niekam iš 5 ufologų "nedaėjo", kad ta "saulė", kurią matėme raudondvaryje vasaros viduryje tekėjo pietryčiuose. Turėjau kompasą rankoje, buvau pasiruošęs ufologinei ekspedicijai - ir nesugebėjau juo pasinaudoti, kad nustatyti šviesulio azimutą. Nedaėjo nei vienam iš 5 žmonių.

Tad arba aš tikrai debilas ir visais atvejais apsikvailinau (nors buvau pasiruošęs ir turėjau visą įrangą), arba kažkoks ryšys vis dėl to su tuo yra.

Todėl:
Turiu mintį ir teoriją, kad NSO pasirodymai kažkaip sugeba "atimti" iš tavęs nuovoką, NET jei esi tam pasiruošęs - tokia mano išvada. Ir tiesą pasakius, kreipiu į tai dėmėsį apklausdamas liudininkus, nes tokios patirtys dažnai kartojasi ir rišasi su būtent tais reiškiniais, kurių neįmanoma paaiškinti.

Labai gera tema. Gal kam nors irgi yra panašiai nutikę?

Bet juk ir aš tuo metu būdamas tavo mašinoje turėjau išmanujį telefoną rankose kuriuo galėjau įrašyti ta garsą bet sėdėjau tarsi suparalyžuotas negalėdamas pajudinti nei rankų nei kojų. Kažkaip galėjau tik kalbėti ir daugiau nieko,o paskui kai viskas baigėsi atsistatė mano visi pojūčiai. Kitą karta prieš einant į tokias vietas reikia iš anksto įjungti visas turimas priemones ir lai dirba tuščiai,jei kas nors įvyks tai tikrai užfiksuosi,-ka padarysi gyveni ir mokaisi ir vis tiek durnas numiršti...

inkognito parašė: Kitą karta prieš einant į tokias vietas reikia iš anksto įjungti visas turimas priemones ir lai dirba tuščiai,jei kas nors įvyks tai tikrai užfiksuosi

Pritariu, ir po paskutinio įvykio supratau, kad įrašinėti reikia ir garsą.
Reiks pasirūpinti vaizdo kamera, kuri galėtų nuolat būti įjungta ir kelias valandas filmuoti.

inkognito parašė: ka padarysi gyveni ir mokaisi ir vis tiek durnas numiršti...

pritariu 100%. Darai klaidas, iš jų mokaisi, o tuomet darai naujas klaidas ir taip be galo

Būtent dėl tos priežasties man ir norisi aprašyti metodus, kad turėdamas po nosimi galėtum mažiau suklysti. Bei tai būtų šiokia tokia nauda pradedantiems ufologams, kad bent jau nekartotų mūsų klaidų.

inkognito parašė: Kitą karta prieš einant į tokias vietas reikia iš anksto įjungti visas turimas priemones ir lai dirba tuščiai,jei kas nors įvyks tai tikrai užfiksuosi,-ka padarysi gyveni ir mokaisi ir vis tiek durnas numiršti...

Logiška. Ir neabejoju, kad niekas nepritars, bet pamąstymui parašysiu ir alternatyvią teoriją:

Neegzistuoja praktiškai nei vienas kokybiškas, iš arti, juolab interjero ar akis-į-akį garso/vaizdo įrašas su ufologiniais fenomenais (taigi ir patiems dabar pirmiems tai užfiksuoti - skamba nerealistiškai). Dėl to manau, kad su absoliučiu monitoringu, t.y. su įjungta klausimo ir vaizdo aparatūra, jie apie tai kažkokiu būdu visada žino ir imasi atitinkamų veiksmų - vengia kontakto arba įjungia maskavimosi priemones. Tad siūlyčiau pasvarstyti ir tokią galimybę, kad gal reiktų kaip tik nieko net nesinešti kas galėtų fiksuoti šiuos reiškinius, nes kitu atveju tiesiog nubaidysim kaip paukščius su chemine blykste fotografuodami. Manau, beje, kad jei ši mano teorija teisi, tai jie vengia kontakto su filmuojančiaisiais nuskaitydami jų mintis. Bent mano toks spėjimas būtų. Aišku kita teorija, kad vengia elektromagnetinio ar kitokio lauko sukuriamo elektros šaltinių? Tokiu atveju idealiai tiktų mechaniniai fotoaparatai.

Tai tiek pamąstymų šia tema.

Aš manau aplamai kam tų įrodymų reikia. Viską galima nuneigti. Man svarbu pačiam žinot. Ir analizuoti tai ką žinau. O ar kiti tiki ar ne tai ne mano reikalas. Aplamai tikėjimo ar ne tikėjimo klausimas man kvailas.

Bet svarbiausiai jie naudoja netikėtumo faktorių,kad ir tas atvejis kai buvau Teneniuose. Įsivaizduojate iš bagažinės pakeli galva pajutęs kažkieno tai įbestą žvilgsnį ir pamatai kažkokį vos ne 100m gargarą vos ne be garso kabantį tau 30 metrų aukštyjeuž nugaros...Pirmiausiai gerokai krūptelėjau ir per visą kūna perbėgo šiurpulys,Net širdį nudiegė Turėjau tuo metu, kad ir ne išmanuji bet galinti filmuoti telefoną,bet stovėjau kaip stabo ištiktas kol jis nedingo iš akių ir net nekilo minti jį nufilmuoti. Nors kai pagalvoju nieko nebūčiau neustebinęs,visi sakytų,-tai eilinis lėktuvas...Bet mirsiu neužmiršiu tų jo keleivių žvilgsnių,prispaudę nosis prie iliuminatoriu jie visi žiurėjo į mane...O aš stovėjau kaip paskutinis vėpla kol jie nenutolo už horizonto

O aš irgi noriu pasidalinti naujomis savo mintimis apie savo patirtis.

Radau kai ką bendro ir tarp savo stebėtų NSO. Nežinau tik kodėl iš meškos ausies jų dar neatkopijavau čia, bet kas ne pirmi metai su mumis, tas žinot, o kitiems - greitu metu pasistengsiu atkopijuoti. Jau kelintą kartą žadu tai padaryti

1 NSO kurį čia noriu aptarti yra mano stebėtas Vilniuje, kai astronominio stebėjimo metu su žiūronais, labai iš arti pamačiau be garso skrendantį disko formos objektą. Kaip ankščiau rašiau, jis man pasirodė lyg pusiau permatomas kažkodėl, bet aiškaus disko kontūro, bei jo centre, mažu ratu švietė blausios oranžinės šviesos. NSO manevravo Vilniaus centro link. Pabrėšiu dabar tik tai, kad mačiau jį tik pro žiūronus. Kai nusisukau pakviesti kitą liudininką, NSO jau buvo pradingęs (o gal ir ne - apie tai tuoj pat).

2 NSO grupę stebėjome kartu su Nohobo, Kietaviškėse, taigi esam du liudininkai. Tai irgi buvo aprašyta, bet senojoje meškos ausyje. Turiu kopijas, įdėsiu vėliau aprašymą. Trumpai: NSO grupę pastebėjome iš stovinčio automobilio, per priekinį stiklą . Abu su Nohobo vienu metu. Iškart puolėm išlipti iš mašinos, kad geriau matytųsi. Aš lipdamas iš mašinos, nenuleidau akių nuo NSO, stebėjau juos per priekinį stiklątačiau lipant man sekundei priekinė stoikė užstojo vaizdą. Vos išlipus, NSO nebesimatė.

Aš tik dabar supratau, kas vienyja abudu šitus atvejus. Stiklas. Abiejais atvejais NSO mačiau per stiklą, o plika akimi ne.

Įdomu ar ne?

Šiaip stiklas tikrai neprideda jokio regimojo pločio, kaip tik susiaurina, jei mąstant teoriškai. Šiandien, realiai po 10 metų, man gimė galimas paaiškinimas. Aišku tik hipotetinis. Tuoj paaiškinsiu.

Man visada buvo keista, kodėl stebint pirmą NSO, nors nusisukau gal tik trim sekundėm, pagal jo greitį, turėjau jį tikrai dar pamatyti danguje. Bet nepamačiau. Bet nežiūrėjau antrąkart per žiūronus - galbūt tai ir buvo mano klaida. Taigi pradėsiu savo hipotezę paaiškinti nuo šito atvejo.

Stiklas šviesos bangas išfiltruoja, todėl daugiau per jį nepamatysi, nebent mažiau. Atmetam. Tačiau, žiūronas susideda mažiausiai iš dviejų lęšių. Paprastai jų būna daugiau. Kodėl mano NSO atrodė, lyg pusiau permatomas? Galbūt todėl, kad aš iš dalies ir mačiau dangų. Jeigu tikėti, kad NSO sugeba naudoti optinę maskuotę, ar tai būtų naudojant fiziką, ar apgaunant akis, ar protą - tarkim, kad plika akimi mes jo ir nematome. Nemėgstu prielaidų, bet išklausykite toliau: Tarp žiūrono lęšių galėjo įvykti atspindys ir man tas NSO atspindys grįžo nuo vidurinio lęšio į akį, kartu susiliedamas su tiesiogiai matomu vaizdu dangaus (šviesa, tiesiai pereinančia per lęšį), kuriame tariamai nieko nėra (tik "nematomas" NSO) - būtent tai paaiškintų, kodėl NSO pasirodė pusiau permatomas.

Nežinau ar paaiškinau aiškiai, taigi kitais žodžiais: Mano matytas NSO yra suma tiesiai einančios šviesos per žiūrono visus lęšius (normalus vaizdas), bei atspindžio nuo okuliaro į objektyvą ir atgal į okuliarą. Jeigu mano okuliaras "matė" NSO, logiška, kad šviesą nuo jo atspindėjo atgal, o objektyvas ją dar kartą atspindėjo atgal į okuliarą. Jeigu NSO maskuotė apgauna akį, bet neapgauna stiklo, vadinasi tokio NSO plika akimi nepamatysi, bet įmanoma jį pamatyti per dvigubą atspindį - štai kur mano teorija.

Antrąjį NSO (grupinį) mes taip pat stebėjome per stiklą, o tik išlipus danguje nieko nebuvo. Tuo metu tikrai nepagalvojome staigiai grįžti atgal į mašiną, ir patikrinti, kad būtent stiklas mus įgalino matyti juos. Praleidom progą patikrinti šią teoriją, bet tai buvo stresinė situacija ir to tikrai nesugalvojome. Tik po 10 metų pradedu galvoti. Tačiau automobilio stiklas buvo tik vienas, ne taip kaip žiūrone. Mano atspindžio teorija čia nelabai tinka, arba netinka tik iš dalies, nes galbūt aš ją netaip formuluoju. Tačiau mašinos priekinis stiklas nėra vienas stiklas - realiai tai yra "sumuštinis" iš trijų dalių- stiklas, plastikas, stiklas (vadinamas tripleksas). Nors tarp jų atstumo nėra, tačiau vėlgi nuo NSO krentanti šviesa (vaizdas), vėl perėjo per minimum du stiklus (tris, jei skaičiuoti plastiką). Minimalus atspindys gal ir galėjo būti, tačiau jis nebūtų fokuse. Galbūt čia visai kitas mechanizmas buvo, tačiau abu NSO vienyja du stiklai.

Iš tikrųjų aš nežinau ir negaliu pasakyti, kodėl stiklas man du kartus padėjo pamatyti NSO, tik spėlioju, tačiau vienas dalykas aiškus - abu kartus šviesa perėjo nemažiau kaip 1 stiklą. Patikslinu, mano žiūronai taip pat turėjo stiklinius, ne plastikinius lęšius, kaip dabartiniai žaislai.

Ką manote? Gal laikas sukurti ufologo akinius iš dvigubo stiklo?

P.S.: visiškai juokaujant, tai gali būti atsakymas, kodėl ankščiau buvo fiksuojama daug daugiau NSO nei dabar - žmonės nešiojo tikrus stiklinius akinius, o dabar lęšiai plastikiniai Taip pat - kodėl fotografijose būdavo NSO, kurių plika akimi nesimatydavo? Nebūtinai dėl fotojuostos platesnio fiksuojamo šviesos spektro, kaip populiariai aiškina ufologai. Gero fotoaparato (arba visų senų) lęšiai juk stikliniai. Nesulyginsi su telefono kameromis, kur lęšis plastikinis.

Vėlgi sakau, tai tik spėliojimas, bet pamąstyti įdomu.

Labai palaikau samprotavimo kryptį.

Tačiau jeigu stiklas turėtų kokią įtaką UFO regimumui, užtektų ir žemės atmosferos, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti ir lešiu ir filtru ir t.t.

Nebent galėtume kalbėti apie kažkokią labai mažą tikimybę (kaip kokį rezonansą). Tai negali būti atspindžiai, nes nuo žiūrėjimo kampo kaip supratau niekas nesikeitė.

Kaip suprantu standartinė šių NSO atvejų analizė neleido nurašyti atpažintiniems reiškiniams? Tai yra, tai legitimiai neatpažinti objektai be tikėtinų prielaidų?

Ooo, sveikas sugrįžęs.

Tačiau jeigu stiklas turėtų kokią įtaką UFO regimumui, užtektų ir žemės atmosferos, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti ir lešiu ir filtru ir t.t.

Man vienas mūsų kolega pametėjo gerą mintį - šviesa keliaudama stiklu keičia savo greitį. Galbūt tai kaip nors "atstato" šviesos savybes (kurios tarkim buvo kaip nors "pakeistos" NSO maskuotės kokios tai technologijos). Panašiai kaip 3D kine, kur naudojama poliarizuota šviesa ir poliarizuoti akiniai. Viena akis nemato kitai skirto vaizdo ir atbulai. Tik aišku ne pati poliarizacija čia veikia, o galbūt kažkoks panašus efektas.

Juokinga, bet mes taip samprotaudami galime "netyčia" išsiaiškinti, koks gi tas NSO maskuotės principas, jeigu toks apskritai egzistuoja Kol patirtis rodo, kad egzistuoja, protas nori rėkti, kad tai neįmanoma. Nors mūsų mokslininkai šiaip jau yra stipriai pasistūmėję ties "nematomumu". Galbūt iš tikro tai yra visai paprasta sistema, o mes kaip visada, žemėje, kol kuriam sudėtingus dalykus, pražiūrim elementarius.

Nebent galėtume kalbėti apie kažkokią labai mažą tikimybę (kaip kokį rezonansą). Tai negali būti atspindžiai, nes nuo žiūrėjimo kampo kaip supratau niekas nesikeitė.

Na visiškai nesuprantu ką turi omeny apie rezonansą (nematau kur jis čia galėtų vykti), o kodėl negali būti atspindžiai? Paaiškinau kaip jie vyksta, prie ko čia žiūrėjimo kampas. Žiūrono lęšis viską atspindi tiesiai į centrą, t.y. į akį. Dalis šviesos praeina tiesiai, kaip ir numatyta, dalis gali padaryti dvigubą atspindį ir sėkmingai grįžti į akį (okuliaro vidinis paviršius -> objektyvo vidinis paviršius -> kiaurai okuliarą) . Aišku, žiūrono lęšiai būna padengti antirefleksine danga, kas mažina atspindžius, tačiau mano naudoti žiūronai gan seni, bei aš nežinau ar ta danga padengti lęšiai iš vidinės pusės.

Kodėl tas NSO buvo pusiau permatomas?

Man vis dėl to jaučiasi, kad kitas kolega yra teisus dėl šviesos greičio pasikeitimo jai einant per skirtingą optinį tankį. Žemės atmosfera yra maždaug vienodo optinio tankio ir taip kaip tu sakai nelabai gali būti. Retais atvejais, dėl meteorologinių reiškinių atmosferos optinis tankis gali reikšmingai pasikeisti ir sukelti "lęšio" efektą, panašiai susidaro ir fata morgana, bei miražai. Tačiau tai nieko panašaus į tai apie ką mes kalbam.

Tikiuosi greit sulauksim atsakymo iš jo, gal jis ką nors protingiau sugalvos nei mes.

Kaip suprantu standartinė šių NSO atvejų analizė neleido nurašyti atpažintiniems reiškiniams? Tai yra, tai legitimiai neatpažinti objektai be tikėtinų prielaidų?

Puikai žinau, kad daug kartų tau esu pasakojęs šiuos atvejus, tai suprantu, kad klausimas oficialus.
Taip, šių atvejų nepavyko paaiškinti. Pirmasis tiesiog pribloškiančiai tiesmukas, ten net nebūtų ką aiškinti, ne kiekvienas net patikėtų mano žodžiais. O dėl antro senajam forume buvo daug diskusijų, nes iš dalies buvo mėginta paaiškinti paukščių grupe, kuriuos apšvietė kietaviškių šiltnamių lempos, tačiau taip ir liko neatsakyta į klausimą kur tie paukščiai dingo per kažkur 0.5 sekundės (kol man vaizdą užstojo lango rėmas) ir dingo visi kartu. Visaip galvojom, bet tiesiog tai per staigu, kad jie spėtų išskristi iš šviesos spindulio, kuris beje, nebuvo labai fokusuotas. Pats dalyvavai ekspedicijoje į kietaviškes, atsimeni kaip ten šviesu naktį ir tas šviesos šaltinis neturi aiškios ribos.

Atvejus dar nespėjau atkopinti čia, padarysiu greitu metu (reikia užsikurti senosios MA archyvą).