Kiek tenka pastebėti, žmonės besidomintys ufologija gali būti suskirstyti į dvi grupes, kurios skirtingai žvelgia į abdukcijos fenomeną. Viena grupė bijo ir paranojiškai stengiasi apsisaugoti nuo pagrobimų, kita trokšta būti paimta į erdvėlaivį ar net visam laikui dingti iš mūsų planetos. Yra ir trečioji grupė, kuri kaip ir be nuomonės, jie tiesiog domisi šiuo fenomenu, bet neteikia jam didesnės reikšmės. Taigi norisi trumpai paliesti pirmąsias dvi grupes.

   Pirmoji grupė, pavadinkime juos paranojikais, bijo grobimų ar net mano, jog patys yra grobiami. Kaip rodo

Ar kitų planetų gyventojai lankosi Žemėje nėra žinoma. Taip, mes dažnai girdime begales liudijimų, internete galime pamatyti begales video įrašų ir nuotraukų, keliamos įvairios teorijos, tačiau visi šie egzistuojantys įrodymai kaip tokie yra niekiniai. Kodėl? Priežastis ta, jog pakaktų vieno vienintelio artefakto arba viešai parodyto tikro „ufonauto“ ir viskas būtų aišku. Tačiau dabar visi įrodymai yra abejotinos vertės, kuriuos beje labai sunku surasti tarp didelio skaičiaus įvairaus pobūdžio mistifikacijų.

Vieni tokiais įrodymais neabejodami tiki, kiti ne, tačiau po juos pasižvalgo praktiškai visi. Parodykite man žmogų kuris nežino kas yra skraidanti lėkštė arba „ufonautas“.

Terminas „ateivių asimiliacija“ apibrėžia numanomą kai kurių ateivių gebėjimą supanašėti su žmonėmis ar gyvūnais. Nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau dalis ufologų ir besidominčių šia sritimi, palaiko šią teoriją.
   Teorija teigia, kad ateiviai jau nuo seno gyveno tarp žmonių ir su jais kryžminosi, todėl jų palikuonys įgavo vis didesnį panašumą su žmonėmis. Tai nebūtinai turėjo būti ilgas laikotarpis, tad teigiama, jog tokį sugebėjimą kai kurios ateivių rūšys (pvz. reptiloidai) gali išmokti per labai trumpą laiką. Tai pat manoma, kad tokias kamufliažo savybes jos gali turėti kaip prigimtinį gebėjimą. Tokias