„Jeigu nežemiškos civilizacijos egzistuoja, kodėl mes jos dar neradome?“ – 1950 metais Nobelio laureatas fizikas Enrikas Fermis (Enrico Fermi) suformulavo savo garsųjį paradoksą. Nežemiško intelekto paieškos projektai (SETI) vyksta jau daugiau nei pusę amžiaus ir nors apčiuopiamų rezultatų jie dar nepasiekė, keletą kartų buvo atsidūrę išties arti. Štai keletas žinomiausių pavyzdžių.

(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")

Paleoastronautika suteikė unikalią galimybę sugrįžti į skirtingų amžių ir tautų
legendas, padavimus, iššaukiant visai kitus regėjimus, nei šiuolaikinis mokslas
kada nors leido sau pamatyti. Pirmą syk atsivėrė tokia laisva galimybė nauju
žvilgsniu atgaivinti senuosius tekstus, raštijos paminklus. Biblijinių pasakojimų
(plačiąja prasme) palikimas tapo gausių tyrimų sritimi, kaip kad Negyvosios jūros
rankraščiai ar apokrifinė „Enocho knyga“ - bene vaizdingiausiai ufologų
interpretuojama. Ir, kaip ne keista, įvedus į šiuos archaiškus tekstus kosmines
technologijas, pasakojimai iškart įgauna logišką prasmę. Paleoastronautikos
entuziastai išstudijavo ir visas kanonines Biblijos knygas, ypač Senąjį

  Kas yra ateivis – suprantame visi. Tai kitos planetos biosferoje išsivystęs arba sukurtas organizmas. Pagrindinė problema ufologijoje - nežemiškų protingų gyvybės formų lankymasis žemėje. Rimtai gilindamiesi į šią problemą, turime suprasti skirtingų planetų biosferos organizmų sąveikos dėsningumus. Tai supratę nesunkiai matysime, kad kontaktas – ne toks paprastas dalykas.

(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")

Toliau pabandysime trumpai apžvelgti nežemiškas civilizacijas daugiausia
remdamiesi kontaktuotojų duomenimis bei senaisiais mitologiniais tekstais,
išskirdami jas pagal planetas, žvaigždžių sistemas ir civilizacijų gyvenimo pobūdį
- paminint matavimus, kuriuose tos būtybės apsireiškia, (akivaizdu, kad žemiečių
gyvenimo būdui tikrai svarbu ar būtybė turi ir fizinį kūną, ar egzistuoja tik
subtilesnėse plotmėse ir apsireiškia lyg holograma).
Teigiama, kad žvaigždė ar žvaigždžių sistema turi savo ypatybes (nors ne visos
žinomos), kai kurios jų, pagal legendinio SpiritWeb portalo duomenis, vadinamos
„žvaigždžių vartais“ (starry gateways) ar „vartų dariniais“ (doorway complex),

  Tai, kad mūsų saulės sistema nėra unikali visatoje – seniai įrodyta, nes aptikta daugybė žvaigždžių, aplink kurias skrieja panašios planetų sistemos. Nors gyvybė kitose planetose mokslo nėra įrodyta, manau, kad dar šiame šimtmetyje tai bus padaryta ir užmegzti vieši kontaktai su nežemiškomis civilizacijomis.

  Nepaisant to, kad faktų ne tiek daug, nors jų surenkama vis daugiau, apie gyvybę visatoje turime net atskirą mokslą, kuris šiuo metu spėlioja, kuria hipotezes, modeliuoja. Šis mokslas vadinamas astrobiologija, arba egzobiologija. Terminą egzobiologija 1960 m. sukūrė genetikas Joshua Lederberg, kuris vėliau buvo pakeistas į astrobiologiją. Šio mokslo tikslas – tyrinėti viską, kas susiję su gyvybės atsiradimu visatoje – jos formas, evoliuciją ir paplitimą kosmose.

    Ar ateivių pagrobimai yra realūs? Ar liudytojai tikrai pasakoja teisybę?
    Kiekvienais metais atsiranda vis naujų istorijų apie ateivių pagrobimų patirtis (APP).  Kaip atskirti, kur yra melas, o kur tiesa? Kaip žinoti, ar tokie pranešimai apie APP apskritai gali būti tiesa? Visa laimė, mokslas nėra toks jau abejingas šiam fenomenui. Yra atlikta nemažai tyrimų susijusių su APP. Šis straipsnių ciklas yra skirtas apžvelgti mokslines teorijas apie APP, pritaikyti jų siūlomus sprendimus ir pakritikuoti trūkumus.
   Ankščiau ufologo darbe didelė problema buvo nustatyti ar liudytojas sako tiesą. Šiuolaikinio ufologo darbas dabar gali būti prilyginamas kriminalisto darbui. Ar liudytojas nemeluoja yra nustatoma pasitelkiant taikomosios psichologijos metodus - apklausiant liudininką sudaromas jo psichologinis portretas, tikrinamos pasakojimo detalės, atliekama kryžminė apklausa, taip

  Žodis „telepatija“ visiems gerai žinomas, nors dauguma jį asocijuoja su moksline fantastika ar ezoterika ir nelaiko jos realiai egzistuojančiu reiškiniu. Šį žodį į vartojimą 1882 m. įvedė vienas iš draugijos „Society for Psychic Research“ įkūrėjų F. Myers; anksčiau šis hipotetinis reiškinys buvo vadinamas „minčių perdavimu“.

  Telepatija yra gebėjimas bendrauti mintimis, kuris rodo aukštesnį gyvūno arba dvasinės būtybės išsivystymo laipsnį, todėl natūraliai buvo pradėtas naudoti ufologijos kontekste kalbant apie ateivių gebėjimus. Ateivis įsivaizduojamas kaip labiau dvasiškai ir technologiškai pažengęs, ir į pažangių sugebėjimų sąrašą įprasta įrašyti telepatiją. Ši idėja pirmiausiai atsirado fantastinėje literatūroje, o paskui perėjo į ufologiją, kuri tvirtina užsiimanti realių kontaktų tyrimu.

Interviu su Gabrieliumi E. Klimenka, knygos „Paranormalių mitų griovėjas“ autoriumi

Kalbina Evaldas Milaševičius (ufologija.lt) 

Labas, Gabrieliau. Tave galima laikyti svetainės ufologija.lt krikštatėviu, nes būtent tu sugalvojai tokį pavadinimą. Ar sutinki su tuo?

Nežinau kiek čia verta mane laikyti krikštatėviu, nes pavadinimą svetainei kūrėme kartu su tavimi, tad manau tai buvo tik laiko klausimas kuriam iš mudviejų šaus mintis patikrinti ar nėra užregistruotas toks internetinis adresas. Juk pats pameni, kad renkant pavadinimą būta visokių variantų. Vieni buvo geri, bet jau užimti, kiti neiškomunikavo svetainės tematikos, tada kiek pamenu pasiūliau pabandyti visokius paprastus variantus, kaip kad tiesiai šviesiai ufologija.lt. Kaip byloja liaudies išmintis: genialu kas paprasta.