Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų „NSO tyrimo metodą“. Praeitą savaitę bendrais bruožais aptarėme kokioje situacijoje ufologija yra šiandien. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias problemas, su kuriomis susiduria ufologai.
2. Dažniausios problemos
NSO yra „Neatpažintas Skraidantis Objektas“. Tai dar nėra apibūdinimas, kad skraidantis objektas būtinai turi prikalusyti nežemiškąjai kultūrai. Kiekvienas NSO gali tapti AO – „Atpažintu Objektu“, jeigu yra teisingai identifikuotas. AO gali būti aviacinė technika, astronominis, meteorologinis, rečiau – psichologinis reiškinys. Šią savoką naudosiu šiame dokumente kaip priešingybę NSO.
Viena iš dažniausių problemų yra stebėtojo nesugebėjimas identifikuoti aviacijos. Šiuolaikinė aviacija yra labai pažengusi į priekį, ypatingai – karinė aviacija – ir jų manevrai ore gali būti nenuspėjami, šokiruojantys. Šio dokumento gale pateiksiu įvadą į bendrąsias aviacijos žinias skirtas ufologui.
Kita problema – „stebėtojo pozicija“. Jeigu mes tiriame liudininko pasakojimą, apie tai, ką jis matė, prieš aiškinantis mums reikia žinoti visas detales apie jo buvimo vietą, poziciją. Mums reikia žinoti matymo ir girdėjimo lauką, matomumą, oro sąlygas, apšviestumą, iš kurios pusės švietė saulė, mėnulis ar gatvės žibintas, koks buvo vėjo stiprumas, vėjo kryptis. Taip pat reikia sužinoti tikslų laiką ir datą, kad visus minėtus dalykus galėtume patikrinti internete. Labai dažnai šie duomenys tampa raktu sprendžiant sudėtingus klausimus, nes būtent stebėtojo pozicija gali būti pagrindinė problema, dėl ko žmogus neidentifikavo NSO. Pavyzdžiui: paprasčiausias lėktuvas iš stebėtojo pozicijos gali atlikti manevrus, kurie neįmanomi aviacijoje – skrisdamas tiesiai į stebėtoją jis stebėtojui gali sukelti vizualinę apgaulę, kad jis nejuda (taip dažnai atsitinka, kai jie skrenda naktį įsijungę nusileidimo šviesas).
Stebėtojo pozicija mums taip pat svarbi, stengiantis patvirtinti ar atmesti astronominę ar meteorologinę objekto kilmę. Tokie reiškiniai yra dar viena dažna problema. Danguje – ne vien tik žvaigždės. Dangus pilnas matomų reiškinių tiek astronominės kilmės, tiek žemiškos kilmės. Ką jau kalbėti, kai „koją pakiša“ meteorologinės stebėjimo sąlygos! Galiu priminti viduramžių laikų istoriją apie kariuomenę, kuri ketino šturmuoti pilį, bet nedrįso, nes virš jos ore kabėjo šviečiantis raudonas kryžius – kariuomenės vadai liepė kariaunai atsitraukti ir ta pilis niekuomet nebuvo paimta (V. Portapas „Įdomioji Meteorologija“). Tas raudonas kryžius danguje nebuvo NSO, tai yra visiškai paaiškinamas meteorologinis reiškinys, tačiau labai retai nutinkantis. Daugybė NSO yra paaiškinta remiantis astronominėmis žiniomis ir meteorologiniais reiškiniais. Šio dokumento gale aš skirsiu ypatingą dėmesį astronominiams faktams, kurie mirtinai svarbūs ufologui bei pateiksiu keisčiausių meteorologinių reiškinių, kurie gali trukdyti atpažinti NSO. Juos bus galima rasti skyriuje „Įvadas į meteorologiją“.
Aptarimo verta problema - tai žmogaus psichologinis aspektas. Visi pasakojimai apie NSO regėjimus yra nutolę per laiko distanciją t.y. „mačiau vakar, pasakoju šiandien“. Žmogus turi tendenciją psichologiškai „nutolti“ nuo įvykio - faktai išsikreipia, o smulkmenos būna pamirštos. Tai yra painu ufologijoje, nes visi pasakojimai yra paveikti natūralių žmogaus psichinių procesų. Kriminalistikoje tai kasdienybė ir su liudininkais ten paskiriami bendrauti specialiai apmokyti žmonės, kurie pasitelkdami psichologinius metodus geba prieiti „arčiau“ prie tikslaus įvykio. Tad stebėtojo pozicija analizuojant aprašytą įvykį arba apklausiant liudininką vėlgi pasirodo labai svarbi. Tiek pat svarbus ufololgo gebėjimas „ištraukti“ iš liudininko kuo daugiau informacijos, kuo geriau susipažįstant su situacija. Yra atvejų, kai ufologijoje pasitarnavo netgi hipnozė, nors jos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Apie tai irgi plačiau skyriuje „Įvadas į psichologiją“.
Paskutinė šiame skyrelyje, bet labai aktuali problema – sąmoningas informacijos klastojimas. Tai gali būti melagingi pranešimai, suklastotos nuotraukos, suklastota video medžiaga. Bėgant metams man vis labiau atrodo, kad tai yra daroma ne šiaip sau žmonių kurie neturi ką veikti – klastotės dažnai būna užsakomosios kokiem nors tikslams, užsakovai visada lieka paslaptyje. Už jas tikriausiai yra mokami pinigai, kitu atveju, mes neturėtume tokios didelės masės klastočių. Žinoma, kartais tai daro studentai mokydamiesi atitinkamose srityse ir darantys tai kaip hobį, bet dažniausiai jie ir nesistengia įbrukti to žmonėms, kaip realybės. Mačiau ne vieną vaizdą youtube.com kur studentas tiesiog rodo, kaip realistiškai jam pavyko padaryti NSO video klastotę. Tame nėra nieko blogo – priešingai, toks žmogus galėtų netgi labai pasitarnauti ufologijai analizuodamas kitas video medžiagas ir nustatydamas klastotes. Tačiau esu susiduręs su atvejais kada žmonės meluoja, registruojasi į interneto forumus skleisti dezinformacijos, „sodinti“ patikimus informacijos šaltinius, arba net per žiniasklaidą skleidžią dezinformaciją ufologijos srityje – negaliu nieko kito manyti, tik kad tai yra apmokamas darbas, o kas po visu šitu slepiasi – kolkas lieka mįslė. Pavadinkim „užsakytos“ klastotės arba liudijimai archyvuose turėtų būti sudėtos į atskirą kategoriją – vėliau būtų galima atrasti dėsningumus ir galbūt suprasti kieno interesas gali būti šitaip klaidinti visuomenę ir tuos asmenis ar organizaciją demaskuoti – nes tai yra didžiulis ufologo priešas, siekiantis diskredituoti visas mūsų dedamas pastangas ir, deja, formuojantis tendencingą viešąją nuomonę.
Susipažinome su dažniausiomis problemomis, tad imkimės metodų, kaip atrinkti informaciją, kuri būtų patikima ir verta savo vietos archyve.
* * *
Kitame straipsnyje kalbėsime apie liudininko apklausą žodžiu – kaip nepraleisti svarbių duomenų, užduoti tinkamus klausimus, bei padėti liudininkui prisiminti svarbias detales.
Tęsinys – kitą savaitę.
Praeitos savaitės straipsnį skaitykite čia.
Autorius: San IL