Praėjusią savaitę kalbėjome apie dažniausias problemas su kuriomis susiduria ufologas. Šiandien tęsime šio straipsnių ciklo publikavimą, aiškindamiesi, kaip turi būti vykdoma liudininko apklausa žodžiu – kuo mes vadovaujamės apklausdami liudininką ir kokie mūsų apklausos tikslai.

3. Liudininko apklausa žodžiu

  Apklausiant liudininką žodžiu labai svarbu sudaryti jam kiek įmanoma patogesnes psichologines sąlygas kalbėti. Reikia pelnyti jo pasitikėjimą, tai liudininkui gali padėti prisiminti daugiau detalių. Man asmeniškai labiausiai patinka metodas, kurį ankščiau psichoanalitikai naudodavo savo pacientams – gydytojas klausydavo, ką kalba pacientas ir įsigilinęs į jį paklausdavo būtent tokio klausimo, kas priverstų pacientą dar labiau norėti išsikalbėti. Gydymo procesas vykdavo tol, kol pacientas pats išsiaiškindavo savo problemą. Tą aprašė visiems gerai žinomas psichoanalizės pradininkas Z. Freudas – „Kai pacientas pats pasako (įsisamonina) neurozės priežastį – ligos (neurozės) simptomai dingsta“. Mums labai svarbu mokėti bendrauti ir sukurti palankias sąlygas liudyti. Mano praktikoje, taikant šį metodą, yra buvę atvejų, kai tokio pokalbio metu pats liudininkas, pasakodamas apie matytą NSO suprato, kad jo matytas objektas vis dėl to buvo AO. Taigi, gera pradžia kartais tampa pabaigtu darbu.

  Apklausiantis liudytoją ufologas turi turėti gerai paruoštą klausimyną, kurį netrukus aptarsime, rašiklį ir popieriaus lapą – specialią apklausos formą (parodysime vėliau), arba diktofoną. Taip yra dėl dviejų dalykų – klausinėjant pagal klausimyną nepasimiršta paklausti svarbaus dalyko, kartu sudaroma labiau atpalaiduojanti aplinka sau ir liudininkui – jeigu liudininkui patiks bendrauti, jis gali įsijautęs perteikti dar daugiau detalių – tik spėk rašytis. Rašyti būtina todėl, kad negalima pasitikėti ir savo paties atmintimi – kam reikia tiriamą atvejį psichologiškai nutolinti dar kartą? Diktofonas šiuo atveju irgi gerai, tačiau visada prieš naudojant elektroninį įrašymo įrenginį būtina atsiklausti liudininko sutikimo – kai kuriems žmonėms elektriniai prietaisai pokalbio metu trikdo, kelia nepasitikėjimą. Atsiminkite – liudininkui, kaip ir ufologui – niekas už darbą pinigų nemoka. Informacijos gavėjas – ufologas, tad būtent jis privalo kurti palankias sąlygas liudininkui. Apklausiant liudininką mums svarbiausia yra stebėtojo pozicija ir tik po to tai, ką jis matė. Bet klausimynas turi būti sudarytas atvirkščiai, nes liudininkui labiausiai norisi papasakoti, ką jis regėjo, o ne ten, kur jis buvo ar koks buvo oras. Liudininkai paprastai kalbėti pradeda patys, jo klausantis klausimyne reikėtų išbraukinėti tuos punktus kuriuos jis jau paminėjo, nereikia apklausos vykdyti kaip kokio protokolo papunkčiui. Prie kai kurių punktų galima paprašyti patikslinti informaciją.

  Mūsų tikslas – gauti kuo daugiau naudingos informacijos tolimesnei analizei. Taigi, labai svarbu yra įsigilinti į aptartus dalykus. Apie psichologinius aspektus, į ką reikia atkreipti dėmėsį apklausiant liudininką – aprašyta skyriuje „Įvadas į psichologiją“ (XI skyrius).

  Toliau pateikiu klausimyną su išsamiu komentaru po kiekvieno klausimo, kas turėtų būti sužinota ties kiekvienu klausimu.

* * *

Kitą savaitę aptarsime mūsų pačių sukurtą ir standartizuotą NSO liudytojo klausimyną, kurį naudojame savo tyrimo metode.

Tęsinys – kitą savaitę.

Autorius - San IL

Skaitykite daugiau:

1. NSO tyrimo metodas. I dalis

2. NSO tyrimo metodas. II dalis