Į viršų

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų naudojamą NSO tyrimo metodą. Šiame straipsnyje pateikiame klausimyną, kurį užduodame NSO stebėjusiam asmeniui. Visus šiuos rezultatus vedame į specialią liudijimo formą ir tiriame konkretų atvejį.

* * *

  Mūsų naudojamos liudijimo formos klausimai :

0. Kiek išviso buvo objektų?

  Tai techninis klausimas. Kad ir koks skaičius buvo objektų toliau sekantys klausimai užduodami apie kiekvieną objektą atskirai:

1. Kaip atrodė objektas?

  Mums svarbi objekto forma, spalva, švietė jis ar ne, kaip švietė. Jeigu apklausiame astronomą – mums įdomi objekto magnitudė. Jeigu įmanoma, tegul liudininkas nupaišo ant popieriaus bent preliminarią objekto formą.

2. Ar objektas skleidė garsą?

  Aukštas ar žemas garsas, ar primena orlaivio (propelerinio ar reaktyvinio) ar sraigtasparnio, ar tolygus garsas ar greitai besikeičiantis, gal tolygiai besikeičiantis? Paimprovizuokite ir padėkite liudininkui atrasti tiksliausią garso apibūdinimą.

  Ar stiprus garsas buvo?

3. Objekto padėtis?

  Reikia nustatyti kuo tikslesnę padėtį. Kaip aukštai? Kokioje pusėje? Vien Šiaurė ar Pietūs – labai netikslios vietos, jei tai buvo danguje – reikia gauti kiek įmanoma tikslesnes astronomines koordinates, kaip azimutas ir kampinis aukštis (žr. skyrių „Įvadas į astronomija“). Tiks ir atsakymas „virš namo“, jei mes turėsime galimybę patys ten nuvažiuoti ir nustatyti geografines ar astronomines koordinates. Kartais mums tą padaryti padės žemėlapis. Užsirašyti reikia viską ką sako liudininkas.

  Galima bandyti ant popieriaus nupiešti horizontą ir paprašyti liudininko, kad jis pažymėtų kaip aukštai buvo objektas. Visada reikia paklausti kaip tuo metu buvo matomas (ar nematomas) horizontas, tai svarbi sąlyga nustatant objekto aukštį.

4. Kokia objekto judėjimo trajektorija?

  Jei objektas buvo danguje, mums įdomu kaip liudininkas gali įvertinti jo greitį, kokius posūkius (ir kaip greitai) jis darė, kokiu greičiu kilo ar leidosi. Kaip jis atsirado ir kaip jis pranyko. Ar jis judėjo tiesiai, ar zigzagais, ar lanku, ar ratu. Geriausia jei liudininkas gali nupaišyti judėjimo trajektoriją ant popieriaus. Jeigu naktis buvo giedra, gal liudininkas gali įvardinti žvaigždynus per kurios praskrido NSO?

5. Tikslus laikas kai buvo matomas NSO?

Mirtinai svarbus faktorius. Sekundžių tikslumu.

  Taip pat reikia fiksuoti pačio liudijimo datą ir laiką, nes svarbu žinoti kiek laiko (techniškai – valandų) praėjo po stebėjimo. Jei apklausa vyksta iškarto po pamatymo – būtina minučių tikslumu užrašyti po kiek laiko pastebėjimas tapo užfiksuotas popieriuje ar diktofone. Atsiminkite – laikas žudo atmintį. Net po kelių minučių pasakojimas jau yra psichologiškai nutolęs nuo įvykio. (žr. skyrių „Įvadas į psichologiją“).

6. Tiksli vietovė?

  Surinkti kiek įmanoma daugiau duomenų, kur tuo metu stebėtojas buvo, pasitelkti galima žemėlapį, kad nustatyti tikslias geografines koordinates. Kuo tiksliau – tuo geriau.

7. Oro sąlygos? (7 klausimai)

1. Saulė, mėnulis, debesys, kokie debesys, tiksli debesų rūšis (padėkite liudininkui nustatyti)?

2. Lietus, sniegas, rūkas, koks kritulių intensyvumas?

3. Paros metas, apšviestumo lygis, dangaus apšviestumas?

4. Vėjas – stiprumas, kryptis? Į kurią pusę debesys sklido? (tai gali nesutapti)

5. Oro temperatūra?

6. Ar neįvyko kokių nors oro pasikeitimų prieš ir po NSO pasirodymo? (gal

pasidarė šalčiau).

7. Ar žaibavo prieš pasirodant NSO?

  Liudininkas daugiau tikriausiai ir nepasakys, tačiau ufologas po apklausos, žinodamas įvykio vietą, datą ir laiką turi rasti internete ir papildomai užrašyti į formą – to laiko temperatūrą, santykinę oro drėgmę, rasos tašką, atmosferos slėgį, ir dukart sutikrinti liudininko parodymus apie debesis, vėją kritulius ir viską užfiksuoti formoje kaip antrinius duomenis. Tai vadinama „doublecheck“ procedūra.

8. Kaip NSO atkreipė liudininko dėmesį?

  Reikia paklausti liudininko, ką jis tuo metu darė, į kurią pusę žiurėjo ir kaip jis pastebėjo NSO. Kodėl NSO atkreipė jo dėmesį? Laisva forma reikia užregistruoti kiek įmanoma daugiau detalių, tai kartais padeda analizuojant.

9. Kiti pastebėti veiksniai?

  Kas vyko aplink, kai buvo stebimas NSO. Ar sugedo kokie elektros prietaisai, užgęso automobilis, sustojo laikrodis, telefonas atsijungė, į formą reikėtų užfiksuoti bet ką, ką atsimena liudininkas.

10. Kiek buvo liudininkų?

  Ar liudininkas stebėjo NSO vienas, ar keliese, kas dar galėjo matyti?

  Galbūt yra galimybė apklausti daugiau liudininkų? Duomenys būtų tikslesni.

 

  Štai ir apklausėte liudininką. Jeigu pastebėjote ką nors keisto jo atsakymuose, taip pat pažymėkite. Galbūt jis delsė atsakyti į visus atsakymus? O galbūt jūs manote, kad liudininkas meluoja arba kažko nenori sakyti? Pažymėkite viską.

  Taigi taip jūs užpildėte liudijimo formą. Dabar nešamės ją namo ir prieš dedami į archyvą mes privalome ją išanalizuoti – tai juodoji ufologo darbo pusė.

  Retai kada pavyksta sklandžiai užpildyti liudijimo formą, nes ne visada liudininkai turi gerą atmintį, arba nepasako visko. Taip pat reikia nepamiršti, kad tokie įvykiai šokiruoja žmones, o tai yra psichologinis efektas, kuris prisideda prie informacijos iškreipimo.

  Ufologas atsinešęs liudijimo formą į darbo vietą turi kiek įmanoma pats ją pabaigti pildyti ir tikslinti parodymus bei paversti juos skaičiais tinkančiais analizei. Tačiau tai reikia padaryti nesumaišant savo užrašų su liudininko parodymais, tad išskirkime, kad liudininko parodymai – pirminiai duomenys, o ufologo surinkta informacija – antriniai.

* * *

  Sekančiame straipsnyje aptarsime liudijimo formą ir pradėsime gilintis į pranešimo analizės metodą pagal formą.

Tęsinys – kitą savaitę.

Autorius - San IL

Skaitykite daugiau:

1. NSO tyrimo metodas. I dalis

2. NSO tyrimo metodas. II dalis

3. NSO tyrimo metodas. III dalis

 

Turi komentarų? Laukiame jų mūsų diskusijų forume!

Visos teisės saugomos © 2019 Ufologija.lt Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką Ufologija.lt administratoriaus sutikimą.