(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")

Ufologija kaip tyrimų sritis susiformavo vis gausėjant pranešimams apie NSO bei
kitus kosminius anomalinius reiškinius, kuriuos ufologai ėmė kaupti, klasifikuoti ir
tirti. Ar tai būtų liudininkų parodymai, fotografijos ar vis gausėjanti video
dokumentacija.

 Anomalinių (ar paranormalių) reiškinių tyrimo centrai nuo senų laikų egzistavo
daugelyje šalių kaip vidaus saugumo tarnybų ar krašto apsaugos departamentai,
įslaptinti, ar bent jau jų veikla nebuvo viešinama. Tai galima būtų vadinti
vyriausybiniais ir kariniais NSO tyrimais.

Šiąnakt (2013.08.14) stebėjau NSO skrydį, netoli Vilniaus apie 4.30 val. Stebėjau apie 3 minutes vairuodamas automobilį, kuriuo vežiau savo dukrą į Aerouostą. Kartu su manimi važiavo žmona ir anūkėlis, bet jis matyt buvo užmigęs.

Iš pradžių galvojau, kad tai lėktuvas, nes jis buvo toli, tačiau mirksinčios šviesos buvo nebūdingos lėktuvui, apačioje nuolat švietė raudona šviesa, o virš jos tai užsidegdavo, tai užgesdavo žalios spalvos. Jis, pasirodo, skrido tiesiai į mus ir netrukus pamačiau, kad viršuje užsidega ir užgęsta žalios spalvos didžiulis trikampis

. Viskas įvyko prie netoliese Vilniaus esančios pervažos į kairę pusę, turėjau sulėtinti greitį, bet vis vien spėjau pamatyti, jog stambus, kaip man pasirodė, ne mažiau nei 10 m ilgio pailgas objektas pakibo kitoje kelio pusėje, kokių 40-50 m aukštyje. Mano bendrakeleiviai išreiškė pasipiktinimą, kad nesižvalgyčiau į šviesas danguje, o skubėčiau

Kalbina Evaldas Milaševičius (ufologija.lt)

   Labas Lukai. Noriu paklausti apie senus laikus, kai dar neturėjome interneto, kai telefonai buvo laidiniai ir televizoriai – juodai balti. Kaip tais laikais buvo renkama informacija apie ufologines naujienas?

   Gal tai pasirodys keista dabar, bet nemažai pranešimų buvo publikuojama ir periodinėje spaudoje, tiek lietuviškoje, tiek visos buvusios TSRS (SSSR) mastu. Tam tikrais laikotarpiais, pav. apie 1989 m. straipsnių ufologine tematika pasirodydavo galima sakyt reguliariai ir dar gi pagrindiniuose ypač populiariuose laikraščiuose, kaip kad „Vakarinės naujienos“ ar „Lietuvos ryte“.  Tuomet ir nebuvau sąmoningai besidomintis, bet būtent tokie straipsniai neleido šios temos pamiršti. Tačiau atsiradus ir įsigalėjus internetui įvyko tikra informacinė revoliucija.

Lukas Devita
Rašydamas apie Permės anomalinę zoną, sumaniau šviežiai žvilgtelt anksčiau minėtą straipsnį, beje, vieną iš vos keleto savo išsaugotų laikraštinių iškarpų ufologine tema. Atrastas pageltęs, išblukęs laikraščio lapas pasirodė esąs tik viena pasakojimo dalis. Tuomet suradau Nacionalinėje bibliotekoje antrąją skiltį, suskaitytame 1990-ųjų „Vakarinių naujienų“ segtuve, kurį įteikdama skaityklos darbuotoja tarė, „pameni, kaip kas vakarą sustodavo prie kiosko didžiulė eilė, laukianti kol atveš šviežią numerį?“. Taip, sunku patikėt, bet tikra tiesa - pats regėjau tai anais laikais.

Šiandien amerikiečiai intensyviai tyrinėja Marsą. Nors jau patirta nemažai nesėkmių, kurios labai brangiai kainavo, tačiau į Raudonąją planetą aparatai siunčiami vėl ir vėl. Ir pastaruoju metu Žemės gyventojai ryškiose nuotraukose jau aiškiai mato jos paviršių, o mokslininkai džiaugiasi gavę vertingų duomenų.
Tačiau kodėl nevyksta kelionės į Mėnulį?
1996 metais amerikietis daktaras Edvinas Raisa, vienas projekto “Apolonas” dalyvių, išleido savo knygą “Prarastas kosmosas”. Joje autorius tvirtina, jog tiek JAV, tiek buvusios TSRS sudarytos Mėnulio tyrinėjimo programos nuo septintojo dešimtmečio vidurio sustabdytos, nes Mėnulis jau turi savo šeimininkus, kurie žmonių invazijos nepageidauja.

Mokslininkai vandenyne atrado milžinišką konstrukciją

Žmonės nori ištirti kitas mūsų visatos planetas, tačiau vis dar yra daug neišspręstų paslapčių mūsų žemėje, kurios yra po mūsų vandenynais, ežerais ir upėmis ir kurių 95 proc. išlieka neištirtos. Mokslininkai vis dar išlieka susidomėję milžinišku apvaliu objektu, kuris 2011 m. Buvo aptiktas 90 metrų gylyje, Baltijos jūros dugne. Dabar jis vadinamas "Baltijos jūros anomalija".

"Aš buvau pats didžiausias skeptikas, buvau įsitikinęs, kad mes radom paprasčiausią uolą. Man tai buvo nuostabi patirtis ", - sakė vienas iš tyrėjų, atradęs objektą, - Peter Lindberg.

Švedijos "Ocean X" narų komanda, vadovaujama P. Lindbergo ir Deniso Asbergo, netyčia aptiko šį objektą savo hidrolokatoriumi. Nustatyta, kad objektas yra 60 metrų skersmens ir 8 metrų aukščio, o jo strukūra sudaryta iš aštrių briaunų, tiesių linijų ir taisyklingų kampų.

Gavome pranešimą, kad liudininkas vietovėje prie Alovės kaimo, Alytaus raj., 1990 metais stebėjo pažeme skrendantį oranžinės spalvos, rutulio formos NSO. Taip pat jo žodžiais, tuo metu būta nemažai liudyjimų iš aplinkinių gyventojų apie stebėtus NSO ir kitas anomalijas toje konkrečioje vietoje, ji vietinių gyventojų netgi buvo praminta “Kosmodromu”.


Nors ir praėjo daug metų nuo tų įvykių, pats pranešimas gautas 2009 metais, tačiau mūsų tyrėjai nusprendė išsiaiškinti daugiau. Norėjome atrasti tikslias vietos koordinates iš pasakojimo, taip pat ištirti vietovę dėl kokių nors galimų anomalių pėdsakų.

Mums labai džiugu, kad mūsų skaitytojai naudojasi mūsų “Mačiau NSO!” pranešimų forma, ir norime pristatyti įdomesnius pranešimus, kurie buvo mums atsiųsti. Mes visada bendraujame su liudytojais siekdami išsiaiškinti kuo daugiau detalių ir siekdami paaiškinti matytą fenomeną, tačiau nepaisant mūsų pastangų, kai kurie atvejai taip ir lieka nepaaiškinti.

 Pristatome du įdomiausius ir nepaaiškintus atvejus per paskutinį pusmetį.

Vienas lankytojas atsiuntė mums pranešimą, kad tuo metu, kai buvo išėjęs pabėgioti, netoli Pakruojo dvaro, temstant, virš medžio viršūnių pamatė pilką, nešviečiantį, disko formos objektą. Atstumas iki jo buvo apie 200-300 metrų, disko plotis buvo apie 25 metrai ir ant jo matėsi vamzdžio formos kyšulys smailiu galu, primenantis anteną.

Viena iš sąmokslo teorijų teigia, jog amerikiečių Apollo 11 įgula, niekada nebuvo išsilaipinusi Mėnulyje. Teorija teigia, jog vaizdo įrašas nufilmuotas paviljone ir jame pilna visokių detalių kurios išduoda jog filmavimas vyko Žemėje. Pavyzdžiui: plazdanti vėliava (to neturėtų būti jei nėra atmosferos); nuo Mėnulio modulio nusileidimo metu nekilo dulkės (o jos juk turėtų būti); šviesos atrodo lyg kristų nuo skirtingų studijos šviestuvų; astronautai juda ne taip, kaip turėtų judėti žmonės veikiami itin mažos Mėnulio traukos; per daug ryškūs astronautų pėdsakai ir t.t. Vis dėl to šių vaizdo įrašų analizė daryta ne kartą. Ne kartą tirti ir mūsų aptarti argumentai

CŽV susidomėjo vienu Lietuvišku NSO atveju 1996 metais. Du patruliuojantys policijos pareigūnai – Laimis Kraujalis ir Jaunius Požėra netoli Nevėžio miestelio, Vilniaus rajone, apie pusvalandį stebėjo lėtai judantį, sferos formos, šviečiantį objektą, kuris kabėjo apie 20-30 metrų aukštyje virš žemės, pulsavo ir skleidė keistą garsą, panašų į elektrinį zvimbesį. Pareigūnai bandė prieiti arčiau objekto, tačiau nuėjus apie 50 metrų link jo, objektas staiga  pakilo į dangų ir dideliu greičiu nuskrido į Vilniaus pusę. Buvo pusė pirmos nakties, birželio 25 diena, 1996 metai.
 Iškart po įvykio į vietą atvyko “Aro” pareigūnai, nuodugniai ištyrė vietovę, matavo radiacijos foną, taip pat įrašė tą keistą garsą, kuris girdėjosi netgi po to, kai NSO buvo dingęs. Jie rado prispaustą žolės plotą, toje vietoje, kur buvo NSO. Komisaras Valentinas Juchnevičius oficialiai patvirtino, kad abu NSO liudytojai pareigūnai buvo stabilios psichikos ir sveiki.

 Šis įvykis buvo įrašytas įslaptintame CŽV archyve, kuris vėliau buvo išslaptintas. Taip pat apie šį įvykį rašė Kauno diena

Spaudoje, bent jau anksčiau, gana dažnai buvo rašoma apie žmonių kontaktus su nežemiškomis būtybėmis. Dalis žmonių besidominčių kontaktais su ateiviais besąlygiškai tiki bet kokia pateikiama informacija šia tema, kita dalis šią informaciją vertina skeptiškai. Tai gi, panagrinėkime šį ufologinį fenomeną is skepsio ir kritinio mąstymo pozicijos.
Šio reiškinio tyrimais užsiima begalė tyrinėtojų, antropologų, sociologų ir religijotyrininkų

, tame tarpe ir Michilas Geršteinas, Ufologijos komisijos prie Rusijos geografų bendrijos pirmininkas. Deja tyrimai rodo jog dauguma kontaktuotojų pasirodo esą apsišaukėliai. Savo

darbo rezultatus M. Geršteinas išdėstė knygoje "Anapus NSO", kurioje skeptiškai vertino šį ufologinį fenomeną. Tyrimai

Stebint pranešimus apie regėtus NSO iškart į akis krinta tai, kad vakarais būna didžiausias skaičius pastebėtų neatpažintų skraidančių objektų. Gana dažnai net teigiama, kad ufonautai yra labiau linkę skraidyti vakarais. Statistiniai rodikliai išties vakaro metu gerokai šokteli. Tačiau čia galimas visiškai racionalus paaiškinimas: vakarais lauke randasi didesnė dalis potencialių stebėtojų, kuri atsitiktinai gali pastebėti šviesas danguje. Kitas veikiantis faktorius yra tas, kad sutemus įvairios šviesos danguje matosi daug aiškiau nei dieną. Dienos ir nakties metu stebėtojų mažoka, tačiau vakaras yra pats tas momentas kada galima išvysti įvairius dalykus temstančiame danguje. Žinoma, tai ką iš tiesų regėjo stebėtojai čia jau kitas klausimas, bet kuriuo atveju tvirtinimas, kad vakarais pasirodo daugiau NSO yra puikiai paaiškinamas elementaria statistika.

         Gabrielius E. Klimenka

Gana dažnai, diskutuojant su draugais ar kolegomis, prieiname ir prie paranormalių reiškinių sferos. Tokiu atveju net ir būdamas pažengęs gamtamokslio srityje, gali pritrūkti argumentų, norėdamas paaiškinti oponentui, kodėl vienas ar kitas paranormalus reiškinys yra nepatikimas. Tad šis straipsnelis yra nedidelė pagalba diskutuojant su tikinčiais, ko gero, populiariausia paranormalių reiškinių sfera, t.y. NSO fenomenu.

1967 metais mokslininkai Jocelyn Bell Burnell ir Antony Hewish aptiko keistą radijo bangų šaltinį, kuris periodiškai įsijungdavo ir išsijungdavo. Signalas buvo netipinis, tad pradėta svarstyti kas jį galėtų skleisti. Pirminė mintis buvo, kad tai gali būti dirbtinės kilmės signalas, pavyzdžiui kosmoso proto brolių siunčiama žinia ar koks nors kitos civilizacijos erdvėlaivio skleidžiami navigacijos signalai. Šis signalas buvo pramintas LGM-1, t.y. Little Green Men (liet. Maži žali žmogeliukai). Šiuo vardu šis signalas žinomas iki šiol. Signalas pradėtas išsamiai tirti.

Jau daugiau kaip 100 metų nenutyla įvairūs pranešimai apie regėtas skraidančias lėkštes, bei artimus, vadinamuosius trečiojo ar aukštesnio tipo kontaktus. Pranešimai apie NSO fenomeną tapo tokie įprasti, kad jau nieko nebestebina.

Jei anksčiau buvo didelis susidomėjimas šiuo fenomenu, tai dabar jis nuslopęs. Žinoma, yra daug žmonių besidominčių ufologija, tačiau visuomenėje, praktiškai bet koks NSO fenomeno liudininkas,

Kiekvienas žinome savo adresą mieste, kuriame gyvename. O kaip reikėtų nurodyti savo adresą, jei pradėtume bendrauti su kosmoso broliais iš kitų planetų, arba norėtume atsiųsti gražų atvirlaiškį iš tolimos kosminio kruizo?
Pagal taip, kaip dabar suvokiame Visatos sandarą, savo adresą turėtume rašyti taip:

Pseudomokslų srityje egzistuoja tokia sritis kaip vadinamoji uždraustoji archeologija. Šios srities entuziastai vis pateikia visuomenei keistus radinius, kurie gana dažnai tampa to meto sensacijomis.

Tokios sensacijos pasirodo, o tada ilgą laiką sklando žiniasklaidoje, vis iš naujo atsigaudamos ir aplipdamos naujomis detalėmis. Vienos iš jų būna populiarios tik besidominčių uždraustąja archeologija, ezoterika ar paranormaliais reiškiniais tarpe, tačiau kai kurios pasklinda daug plačiau ir sudomina žmones kurie minėtomis sritimis visiškai nesidomi.

Eteriniai (arba ateivių] pasauliai - labai sudėtingas liuciferiš-
kojo, arba žemojo, proto kūrinys. Negalėjo eterinių pasauliu val-
dovai naudotis dieviškosios sąmonės daigais - protoplazma. Vadi-
nasi, nors šviesos eteris ir gavo šviesos astralo sąmonės daigų, tačiau
sunkiai jie prigijo liuciferiškojo proto dirvoje. Todėl reikėjo sukurti
pakaitalus arba šiam pasauliui tinkamą plazma. Tai buvo padaryta.

Todėl ir tapo jis atspindžių pasauliu. Ne šešėliai ten, o atspin-
džiai. Tai lyg Vaizdas, kurį matote veidrodyje: jis matomas, bet
negyvas. Pasitrauksi nuo veidrodžio, neliks ir vaizdo. Tai lyg aidas
kalnuose, kurio nebūtų, jeigu kas nors neištartų garso. Tai lyg robo-
tai, vykdantys jiems įkomponuotą programą gal net tiksliau, nei tai

Taigi, kas įvyko Rendleshamo apylinkėse? Ankstyvą 1980 metų gruodžio 26 dienos rytą kariškiai, atliekantys tarnybą oro pajėgų bazėje, buvo išsiųsti į žvalgybą patikrinti, kas per keistos šviesos regimos Rendleshamo miške. Kariai pasakojo, kad atvykę į mišką jie pamatė keistą, trikampį objektą, kabantį ore. Tiesa dalis liudininkų teigė, kad objektas stovėjo ant žemės, remdamasis trimis ramsčiais, tad taip iki galo ir lieka neaišku ar objektas kabojo virš žemės ar ant jos stovėjo.
Patį objektą kariškiai apibūdino, kaip palyginus nedidelį, maždaug lengvojo automobilio dydžio. Du